Etiologija ir patogenezė. Bene dažniausiai pasitaikanti ūminė gelta yra infekcinės kilmės, tačiau ilgą laiką ligos etiologija ir patogenezė buvo siejama tai su toksiniais, tai su alerginiais veiksniais. Pastaruoju metu buvo įrodyta, kad ūminis hepatitas, kuris dar vadinamas Botkino liga, yra virusinės kilmės. Virusų aptikta kraujyje, dvylikapirštės žarnos turinyje ir išmatose. Kraujyje virusas būna jau trečiąją ligos dieną. Jis kai kuriais atvejais gali čia išsilaikyti iki 16 mėnesių. Užsikrėtimo atžvilgiu ligos pradžia yra pavojingiausias periodas. Po 3—4 savaičių nuo ligos pradžios kiti asmenys beveik neužkrečiami. Dažniausiai užsikrečiama pro burną; kartais apkrečiama vakcinacijos metu.
Nepakankamai išaiškintas geltos išsivystymo mechanizmas. Galima manyti, kad geltą sąlygoja ir iš kepenų į kraują patenkantis bilirubinas, ir nepakankams jo išsiskyrimas iš kraują į tulžies latakus bei dvylikapirštę žarną.
Patologinė anatomija. Ligos metu vystosi kepenų ląstelių citoplazmos ir branduolių struktūriniai pakitimai, kepenų ląstelių distrofija. Pasikeičia citoplazmos grūdėtumas, išryškėja vakuolizacija. Ląstelių nekrozė prasideda pirmomis ligos dienomis. Griežto paralelizmo tarp geltos intensyvumo ir distrofinių pakitimų nenustatyta. Greta parenchimos pakitimų vystosi ir tarpskiltinės stromos patologinis procesas. Joje vešą jungiamojo audinio ląstelės ir skaidulos, nykstančias specifines parenchimos ląsteles pakeičia nespecifinis jungiamasis audinys. Greta nekrozės židinių gana anksti prasideda kompensacinis regeneracijos procesas. Naujai augančiam audiniui būdinga atipinė struktūra.
Klinika. Išskiriami 4 ligos periodai: slaptasis, priešgelčio, geltos ir atsistatymo, arba gijimo. Kartais Botkino liga būna be ryškios geltos.
Slaptasis periodas trunka 2—6 savaites. Jei apkrečiama vakcinuojant, šis periodas gali užtrukti 3—4 mėnesius. Slaptajame periode ligoniai niekuo nesiskundžia.
Priešgelčio periode liga pasireiškia bendrais simptomais: silpnumu, pablogėjusiu apetitu, pykinimu. Neretai, ypač kai aukštesnė temperatūra, ligonis jaučia skausmą strėnose, sąnariuose, raumenyse. Tačiau temperatūra nėra būdingas hepatito simptomas. Anksčiau temperatūra pakildavo gana retai. Pastaruoju metu ligos pradžia kartais esti panaši į viršutinių kvėpavimo takų katarą. Karščiuoja tik 15% ligonių. Neretai gana anksti kiek padidėja kepenys ir blužnis, sutrinka kepenų funkcija, pakinta šlapimas, patamsėja jo spalva, jame atsiranda urobilino, kartais ir kiek bilirubino, pasidaro teigiami kepenų funkciniai mėginiai.
Geltos periode išryškėja visi ligos požymiai. Jei ligos pradžioje pakilo temperatūra, tai po keleto dienų, jai krintant, pasirodo gelta, vėliau ima niežėti odą. Visais atvejais gelta vystosi pamažu, aukščiausią laipsnį pasiekdama po 1—2 savaičių. Ji dažniausiai laikosi 5—20 dienų, atskirais atvejais — tik 1 —2 dienas arba vieną ar keletą mėnesių. Geltos intensyvumas ne visuomet atitinka kepenų pakenkimo laipsnį.
Tiriant nustatoma, kad kepenys ir blužnis šiek tiek padidėjusios. Kepenys iš pradžių esti minkštos; ligai trunkant ilgesnį laiką, jos gali kiek sukietėti.
Ligos pradžioje sutrikusi virškinimo trakto funkcija išsilaiko ilgesnį laiką. Neretai būna faringitas, gastritas, kasos uždegimas. Išmatos esti hipocholinės arba acholinės, jose beveik neaptinkama sterkobilino.
Klajoklį nervą veikiant riebiosioms rūgštims, paretėja pulsas iki 55—60 tvinksnių per minutę, kraujospūdis kiek nukrinta. Šlapime aptinkama bilirubino, kartais kiek baltymų ir eritrocitų. Atskirais atvejais gali išsivystyti nefritas.
Žymių pakitimų būna kraujyje. Ligos pradžioje gali kiek padaugėti eritrocitų, tačiau, ligai užtrukus, vystosi anemija. Iš pradžių leukocitų gali padaugėti, vėliau būna leukopenija ir limfocitozė. Kartais sumažėja trombocitų skaičius. Eritrocitų nusėdimas dažniausiai esti normalus arba sulėtėjęs. Bilirubino kiekis pakyla iki 10 mg% ir daugiau, padidėja serumo transaminazės ir aldolazės aktyvumas, sumažėja albuminų ir padaugėja globulinų, ypač y frakcijos. Kepenų funkciniai mėginiai atspindi kepenų pažeidimą. Tačiau kai kurie iš jų, o kartais ir žymi jų dalis gali būti normalūs.
Liga trunka keletą savaičių, kartais vieną kitą mėnesį. Kaip aukščiau minėta, kartais ūminis hepatitas būna be geltos; jo eiga gali būti ir lengva, ir sunki.
Gijimo periode, nykstant geltai, taisosi apetitas, ligonis stiprėja, tačiau tam tikras silpnumas, galvos svaigimas gali išsilaikyti dar keletą savaičių, geltai praėjus.
Ligonio būklei pagerėjus, ypač per anksti nutraukus gydymąsi, nesilaikant dietos, vartojant alkoholį, liga gali recidyvuoti. Kartais recidyvai kartojasi keletą kartų. Kai kuriais atvejais ūminis hepatitas pereina į lėtinį. Neretai, persirgus virusiniu hepatitu, lieka palinkimas sirgti tulžies latakų diskinezija, cholecistitu, cholangitu ir tulžies akmenlige. Sunkiausia ir pavojingiausia ligos komplikacija yra ūminė geltonoji kepenų distrofija.
Diagnozė. Diagnozė nustatoma, remiantis gelta, būdinga ligos eiga, kraujo pakitimais, nebuvimu mechaninės geltos reiškinių. Gelta gali būti hemolitinė, mechaninė ir parenchiminė. Ūminio hepatito atvejais būna pastaroji geltos forma. Hemolitinė gelta vystosi dėl padidėjusios hemolizės. Ja sergant, išmatos būna hipercholinės, padaugėja urobilino ir serumo geležies, neretai sumažėja osmotinis eritrocitų atsparumas. Mechaninės, arba stazinės, geltos atvejais išmatos esti acholinės, padidėja tiesioginio bilirubino kiekis ir šarminės fosfatazės aktyvumas, šlapime aptinkama tulžies pigmento ir tulžies rūgščių. Abejotinais atvejais diagnozę padeda nustatyti kepenų punkcija. Toksinio ir alerginio hepatitų atvejais reikia išaiškinti ligą sukėlusius faktorius.
Gydymas. Gydoma infekcinėje ligoninėje. Dietos vaidmuo nėra tiksliai išaiškintas. Ligoniams reikia daugiau skysčių, pakankamai angliavandenių; ūminiais atvejais kiek sumažinama baltymų ir riebalų, nenaudojami kepti patiekalai, uždraudžiami alkoholiniai gėrimai. Antibiotikais gydoma, tik įsiskverbus infekcijai į tulžies latakus.
Prognozė dažniausiai gera, miršta tik 0,1—0,2% ligonių, Persirgus ūminiu hepatitu, kartais gali išsivystyti lėtinis hepatitas, cholecistitas ir kitos kepenų bei tulžies latakų ligos.
Profilaktika. Sergantieji izoliuojami ir gydomi infekcinėje ligoninėje. Potransfuzinio hepatito profilaktikai persirgusiems Botkino liga asmenims neleidžiama būti donorais.