Klubo sąnario displazija – tai sutrikęs dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo sąnario formavimasis. Todėl pirmieji šeši kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs tuo, kad tuo metu vystosi jo klubo sąnariai. Ankstyva šios patologijos diagnostika ir gydymas naujagimystėje bei kūdikystėje gali gerokai sumažinti invalidumą vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu KD diagnozuoti kuo anksčiau. Klubo sąnarių tyrimas ultragarsu leidžia jau pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis nustatyti klubo sąnario kaulinių ir kremzlinių struktūrų išsidėstymą. Tai neinvazinis tyrimo metodas, jį galima dažnai kartoti.
Klubo sąnario formavimasis
Šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė formuojasi iš vienos rūšies mezenchiminių ląstelių. Jos viena nuo kitos atsiskiria 7-8 moters nėštumo savaitę. Visiškai sąnarys diferencijuojasi apie 11-ą nėštumo savaitę. Naujagimio gūžduobė sudaryta iš mažos kaulinės dalies ir didelės kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje, nes šlaunikaulio galvutė auga daug sparčiau, nei gūžduobė. Maždaug nuo 1 m. pradeda intensyviai augti ir gūžduobė. Tik 3-5 m. vaiko gūžduobė atitinka šlaunikaulio galvutės dydį.
Naujagimio klubo sąnario anatomija
Naujagimio gūžduobės ertmė maža. Ji susideda iš kaulinės ir kremzlinės dalies. Kremzlinę dalį sudaro hialininė kremzlė ir aplink gūžduobės kraštus einanti sąnarinė lūpa (labrum acetabule). Sąnarinės lūpos padėtis turi didelę įtaką skiriant panirimą ir išnirimą. Kaulinę dalį sudaro 3 kaulai – sėdynkaulis, klubikaulis ir gaktikaulis. Šie naujagimių kaulai sueina ir jungiasi Y formos kremzle, kurios centras – gūžduobės dugno centras.
Klubo sąnario displazija gali susiformuoti vystantis vaisiui gimdoje ar kūdikystėje.
Klubų dislokacijos rizikos laikotarpiai:
-12-ta vaisiaus vystymosi gimdoje savaitė.
-18-ta vaisiaus vystymosi gimdoje savaitė.
-4-ios paskutinės moters nėštumo savaitės.
-Laikotarpis po gimimo (naujagimystė, kūdikystė).
12-ta nėštumo savaitė. Šią savaitę vaisiaus apatinės galūnės gali pasisukti į vidų. Tai vadinama teratogenine* dislokacija – visos klubo sąnario dalys vystosi anomaliai.
18-ta nėštumo savaitė. Raumenys aplink klubo sąnarį formuojasi apie 18-ą nėštumo savaitę. Nervų raumenų ligų (mielodisplazija, artrogripozė) pradžia šiuo laikotarpiu taip pat gali nulemti teratogeninę dislokaciją.
4-ios paskutinės nėštumo savaitės. Didelę įtaką turi mechaninės jėgos, veikiančios klubo sąnarį. Dėl mažo vaisiaus vandenų kiekio, sėdmeninės vaisiaus pirmeigos gali blogai formuotis klubų sąnariai.
Laikotarpis po gimimo – tamprus (suglaudus kojas) kūdikio vystymas, ypač kai laisvi klubų sąnarių raiščiai, gali turėti įtakos klubų displazijos vystymuisi.
*teratogeninė – kūdikio vystymosi gimdoje anomalija.
Klubo sąnario displazijos rizikos veiksniai:
-Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4-8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų.
-Šeimyninė anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija.
-Sėdmeninė pirmeiga. Naujagimiai, gimę sėdmenine pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirgti KD.
-Daugiavaisis nėštumas.
-Pirmas nėštumas.
-Didelis naujagimio gimimo svoris.
-Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
-Kaulų ir raumenų anomalijos (pėdos deformacijos, įgimta kreivakaklystė, artrogripozė, raumenų hipertonusas).
KD klasifikacija:
-nestabilus klubo sąnarys,
-dalinė dislokacija, panirimas (subluksacija),
-dislokacija, išnirimas (luksacija).
Nestabilus naujagimio sąnarys. Dėl laisvos sąnarinės kapsulės šlaunikaulio galvutė gali išslysti iš gūžduobės. Sąnarys tampa nestabilus. Rekomenduojamas platus vystymas. 75-85% naujagimių nestabilus klubo sąnarys stabilizuojasi iki 1 mėn. amžiaus.
Dalinė dislokacija (subluksacija). Šlaunikaulio galvutė decentruota, bet neišeina iš sąnarinės lūpos ribų. Jei dalinė dislokacija ar nestabilus klubo sąnarys išlieka, gali formuotis gūžduobės struktūriniai pokyčiai.
Dislokacija. Šlaunikaulio galvutė išslydusi iš gūžduobės ir neturi su ja kontakto.
Klubo sąnario displazija klasifikuojama:
1. Teratologeninė dislokacija: susiformavusi iki gimimo (tikrai įgimtoji), dėl nervų raumenų ligų (artrogripozė, mielodisplazija).
2. Tipinė dislokacija: naujagimių ir kūdikių klubo sąnario vystymosi dislokacija. Šio tipo dislokacijos sudaro didžiausią dalį visų klubo sąnarių displazijų.
KD diagnostika
Labai svarbus KD diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°. Vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio mėginiai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Dar kartais nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams.
Visus naujagimius, įtariamus turint KD klinikinius požymius ir rizikos faktorius, privalo konsultuoti gydytojas ortopedas.
Rentgenologinis tyrimas. Pirmus du mėnesius, kol šlaunikaulio galvutė yra kremzlinė, šis tyrimas yra ribotas. 4-6 mėn. kūdikių šlaunikaulio galvutė kaulėja, tada šis tyrimas yra informatyvesnis.
Klubo sąnario tyrimas echoskopu yra neinvazinis, nekenksmingas. Galima stebėti nesukaulėjusią šlaunikaulio galvutę, gūžduobės kaulinę ir kremzlinę dalis, įvertinti šlaunikaulio galvutės judėjimą gūžduobėje. Kaulėjant šlaunikaulio galvutei (6-8 mėn.), tyrimo ultragarsu galimybės ribotos, galima suklysti dėl šlaunikaulio galvutės kaulėjimo židinių.
KD gydymas
KD gydymo tikslai:
1. Atstatyti (laikant koją sulenktą per klubo sąnarį ir pakreiptą į šoną) reikiamą kontaktą tarp šlaunikaulio galvutės ir gūžduobės.
2. Išnaudoti klubo sąnario kaulėjimo galimybes.
3. Apsaugoti klubo sąnario struktūras nuo pažeidimo (ypač gūžduobės augimo zonų) ir šlaunikaulio galvutės nekrozės.
KD gydymo metodai:
1. Ortopedinės pagalvėlės. Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą ir pakreiptą į šoną koją taip, kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė turėtų tinkamą kontaktą. Jos dėvimos, kol klinikiniai ir radiologiniai tyrimai sunormalėja.
2. Uždaras klubo sąnario atstatymas, taikant bendrąją nejautrą.
3. Atviras klubo sąnario atstatymas.
Taigi reikia kuo anksčiau diagnozuoti sutrikusio klubo sąnario formavimąsi ir pradėti gydyti. Tai turi labai didelę įtaką vaiko sveikatai. Būtina naujagimius su KD rizikos faktoriais ištirti (klinikinis, ultragarsinis, vėliau ir rentgenologinis tyrimas).