Refleksinė simpatinė distrofija

Lokalizuoto idiopatinio judamojo aparato skausmo sindromas

Sinonimai

Refleksinė simpatinė distrofija, kompleksinis vietinio skausmo sindromas

Kas tai yra?

Tai yra ypatingai stiprus galūnės skausmas, kurio priežastis nežinoma, dažnai susijęs su odos pakitimu.

Kaip dažnai tai pasitaiko?

Nėra patikimų duomenų apie šio susirgimo dažnumą. Tačiau yra žinoma, kad ši liga yra paplitusi tarp paauglių, ypač mergaičių (vidutinis sergančiųjų amžius yra 12 metų).

Kokie yra pagrindiniai simptomai?

Dažniausiai ligonis skundžiasi ilgai trunkančiu, stipriu, stiprėjančiu galūnės skausmu, nepraeinančiu nuo įvairaus gydymo. Rezultate pacientas negali valdyti galūnės. Tokie veiksmai, kaip lengvas prisilietimas, nesukeliantys nemalonaus jausmo daugumai žmonių, ligoniams sukelia nepakeliamus skausmus. Tai vadinama alodynija. Tai sukelia vaikams sunkumus kasdieniniame gyvenime, ko pasekoje jie nelanko mokyklos. Daliai vaikų pakinta odos spalva (išblykšta arba pasidaro purpurinės spalvos), temperatūra (sumažėja), padidėja prakaitavimas. Kartais vaikas laiko galūnę nenatūralioje padėtyje ir atsisako ją judinti.

Kaip tai yra diagnozuojama?

Dar prieš keletą metų šiems sindromams buvo suteikiami skirtingi pavadinimai. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių sindromų yra skirtingų formų, o jų gydymas yra toks pat, dabartinės tendencijos yra duoti vieną pavadinimą – lokalizuoto idiopatinio judamojo aparato skausmo sindromas. Grupė simptomų yra naudojama diagnozuoti šią ligą. Klinikinė diagnozė yra grindžiama skausmo savybėmis (stiprumas, trukmė, intensyvumas, atsakas į gydymą, alodynijos buvimas) ir ligonio apžiūra bei klinikinio ištyrimo duomenimis. Nusiskundimų ir klinikinių simptomų kombinacija leidžia nustatyti šią ligą. Diagnozė reikalauja diferencijuoti nuo kitų ligų, kurios paprastai jau būna atmestos prieš pacientui kreipiantis į vaikų reumatologą. Laboratoriniai tyrimai yra be pakitimų.

Gydymas

Veiksmingiausias gydymas yra fizinių pratimų terapijos programa, prižiūrint reabilitologui, su arba be psichoterapijos.

Gydymas yra sunkus visiems: vaikui, šeimai, gydytojų komandai. Dėl ligos sukelto streso dažnai yra reikalinga psichologinė pagalba. Buvo pasiūlyta daugybė pavienių arba kombinuotų gydymo būdų (analgetikai, antidepresantai, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija, elgesio terapija), bet gydymo rezultatai nėra patikimi.

Prognozė

Šios ligos prognozė vaikams yra geresnė nei suaugusiems. Beveik visi vaikai laikui bėgant pasveiksta.

Kasdieninis gyvenimas

Vaikai turi būti skatinami išlaikyti normalų judėjimo aktyvumą, reguliariai lankant mokyklą ir bendraujant su bendraamžiais.