Bechterevo liga (ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas) yra lėtinė uždegiminė reumatinė liga, labiausiai pažeidžianti stuburo sąnarius, dėl ko ilgainiui stuburas tampa visiškai nejudrus. Šia liga buvo sergama jau gilioje senoveje, nes jos požymiu surasta triju tukstanciu metu senumo skeletuose. Ankiklozinis spondilitas kaip stuburo liga pirma karta medicinineje literatūroje pamineta XVII amž. viduryje, o kaip atskira liga aprašyta XIX amž. pabaigoje.
Ligos priežastys
Ligos priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ligos atsiradimui svarbūs genetiniai veiksniai ir jų nulemta žmogaus organizmo imuninė reakcija į aplinkos dirgiklius. Net 80-98% sergančiųjų šia liga turi HLA B27 antigeną, kuris yra genetiškai paveldimas ir, manoma, nulemia tam tikras organizmo reakcijas bei polinkį sirgti kai kuriomis ligomis. Yra duomenų, kad ligos atsiradimui gali turėti įtakos ir kiti antigenai bei organizme nuolat esanti bakterinė infekcija. Dažniau serga jauni (iki 40 metų) vyrai.
Liga dažniausiai apima stuburo sąnarius – vystosi jų uždegimas, kuris ilgainiui sąnarius visiškai suardo, stuburas tampa nejudrus. „Nedirbančiuose” slanksteliuose vystosi osteoporozė, nejudinami diskai bei stuburo raiščiai praranda savo tamprumą ir elastingumą, sukaulėja, visi stuburo slanksteliai susilieja į vieną kaulą, kuris rentgeno nuotraukose atrodo kaip bambukinė lazda. Panašus uždegimas gali vystytis ir kituose sąnariuose. Neretai autoimuninis (nukreiptas prieš savo audinius) uždegimas pažeidžia ir kitus organus: akis, širdies-kraujagyslių sistemą, plaučius.
Simptomai
- Sąnarių skausmas
- Akių paraudimas
- Krūtinės skausmas
- Akių skausmas
- Strėnų skausmas
- Rytinis stuburo sustingimas
- Stuburo judesių ribotumas
- Sąnarių tinimas
Pirmasis simptomas – uždegiminio pobūdžio nugaros skausmas.
- Laipsniška pradžia, trukmė >3 mėn.
- Simptomai prasideda iki 40 metų amž.
- Rytinis stuburo sustingimas >1 val.
- Fiziniai pratimai pagerina savijautą
Ligos eiga
Liga prasideda palengva. Pirmieji požymiai – neapibrėžtas atkaklus strėnų skausmas, galintis plisti į sėdmenis, klubą, šlaunį, intensyvesnis naktį (antroje jos pusėje ir paryčiais), nepraeinantis net pailsėjus bei rytinis stuburo sustingimas, praeinantis iššimankštinus. Gali skaudėti krūtinės ląstą, ypač kosint ar čiaudint. Ligai progresuojant, uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį – sumažėja stuburo judesių amplitudė, būna sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą, ilgainiui – net kvėpuoti. Stuburas tampa visiškai nejudrus, tarsi sukaulėjusi lazda. Sergant šia liga dažnai pakenkiami klubų ir pečių sąnariai, rečiau – kelių, čiurnų, kartais smulkieji rankų ir kojų sąnariai. Jie ima skaudėti ir tinti.
Kartais ankilozinis spondilitas prasideda akių liga, o stuburas ir sąnariai pažeidžiami vėliau. Retais atvejais pasitaiko aortos, plaučių, širdies, inkstų pažeidimų.
Ankilozinis spondilitas – liga, nuo kurios nepasveikstama, net ir intensyviai gydant. Tačiau įmanoma pristabdyti ligos progresavimą, ilgai išlaikyti gerą stuburo judrumą, sėkmingai kovoti su skausmu.
Tyrimai
- Uždegiminio proceso rodikliai kraujyje (pvz., padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis).
- HLA B27 Ag – tai vienas iš žmogaus audinių suderinamumo antigenų, randamas 90% sergančiųjų šia liga žmonių kraujyje, 8% sveikų žmonių kraujyje.
- Dubens rentgeno nuotraukos (jose matomas kryžkaulio – dubens sąnarių uždegimas, labai būdingas šiai ligai).
- Vėlyvose ligos stadijose rentgeno nuotraukose matomi ryškūs stuburo pakitimai, taip vadinamas „bambuko lazdos stuburas” – į vientisą kaulą suaugęs stuburas.
Gydymas
- Fiziniai pratimai padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sustingimą, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų, nejudrumo. Taisyklingų pratimų kompleksą jums parodys gydytojas-kineziterapeutas.
- Vaistus turi paskirti gydytojas-reumatologas. Dažniausiai gydymui skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (indometacinas, diklofenakas, naproksenas, koksibai), raumenų tonusą mažinantys vaistai, kortikosteroidai (jei uždegiminis procesas ryškus). Jei liga aktyvi, dažnai paūmėja, skiriami stipresni vaistai – imunosupresantai (sulfasalazinas, metotreksatas, azatioprinas). Jų gydymo kursas turi būti ilgas, tačiau jie sukelia ir daugiau pašalinių poveikių, apie kuriuos jus turi įspėti gydytojas.
- Masažas ir fizioterapinės procedūros.
Gydymo tikslai
Dabar pasikeitė gydymo tikslai:
- Svarbu kontroliuoti ne tik ligos simptomus, o pačią ligą:
- išvengti neįgalumo
- sustabdyti ligos progresavimą
- Svarbu:
- anksti diagnozuoti
- anksti pradėti gydyti
- anksti nustatyti sunkias ligos formas ir jas agresyviai gydyti
Ligos eigą modifikuojantys vaistai
- Metotreksatas
- Sulfasalazinas
- Leflunomidas
- Ciklosporinas
- Hidroksichlorochinas
- Azatioprinas
- TNF blokatoriai (enbrelis, humira, remikeidas)
- Anti – CD20 (rituksimabas)
Patarimai
- Dieta. Specialios dietos nėra. Valgykite kaloringą subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio.
- Aktyvumas. Fizinius pratimus atlikite kasdien, ne rečiau kaip du kartus per dieną. Jums reikia išmokti atpalaiduoti stuburo raumenis, stiprinti pilvo preso, nugaros, pečių juostos raumenis, gerinti sąnarių paslankumą. Svarbu išmokti taisyklingos laikysenos: rekomenduojama avėti žemakulnius batus, vengti minkštų baldų (kėdė, ant kurios sėdite, turi būti kieta, su patogia atrama), miegoti ant kieto pagrindo, po galva pasidėjus nedidelę plokščią pagalvę. Darbo vietoje atlikite pasitempimo, atsipalaidavimo pratimų. Venkite ilgai dirbti ar būti vienoje statinėje padėtyje, kuo dažniau keiskite kūno padėtį, darykite 10-15 minučių pertraukėles, pasimankštinkite. Venkite sporto šakų, kur reikia šokinėti (tinklinis, krepšinis), ar kur stuburui tenka ilgai būti vienoje fiksuotoje padėtyje (važiavimas dviračiu). Labai tinka plaukimas, slidinėjimas.
- Dažniausios klaidos. Nepasitarę su gydytoju, jokiu būdu nenutraukite gydymo, ar savo nuožiūra nekoreguokite vaistų dozių.
- Kita. Meskite rūkyti. Bechterevo liga gali sumažinti Jūsų plaučių talpą. Rūkymas šią būklę dar pablogins, Jus gali pradėti kamuoti dusulys, plaučių infekcijos.