Artrozė

Bet kokį sąnarį galime įsivaizduoti kaip kaulą, padengta kremzle. Deja, senstant, nuo traumų, dėl paveldimumo ši kremzlė pradeda dilti. Kremzlė labai suplonėja ir galiausiai pradeda trintis kaulas į kaulą.  Tai tik populiarus paaiškinimas, visi procesai vykstantys sąnaryje yra žymiai sudėtingesni.

Artrozė (angliškoje lit. daugiau Arthritis) turi kelias stadijas. Jas dažniausiai nustatome pagal rentgenogramas. I stadijos artrozę diagnozuoti rentgenologiškai labai sunku, geriau nustatoma artroskopijos (operacijos) metu. II stadijos – nuotraukose matomi kauliniai osteofitai (išaugos), susiaurėja sąnarinis tarpas. III stadijos- sąnariniai paviršiai visai sudilę, „kaulas remiasi į kaulą“ , IV stadija – „kaulas pradeda suaugti su kaulu“.

Labai svarbu teisingai atlikti rentgenogramas. Dabar labai dažnai artrozei priskiriamas bet koks skausmas, nors  be reikalo. Kadangi daugiausiai dyla labiausiai apkraunami sąnariai (klubo, kelio), todėl būtinai rentgenogramas atlikti stovint. Darant nuotraukas sėdint ar gulint, tikrasis likusios kremzlės storis lieka neaiškus. Jei rentgenogramose nėra aiškaus sąnarinio tarpo susiaurėjimo (ruoželis tarp kaulų), ar nėra aiškių kaulinių išaugų- kalbėti apie artrozę per drąsu.

Kadangi kremzlinis audinys (kaip ir nervinis) pats neatsigamina, todėl tikėtis, kad vaistais bus galima atstatyti kremzlę, nereikia. Visi dabartiniai preparatai (FlexodonA, Artrostop, ….) kurių sudėtyje yra gliukozaminas ar chondroitinas gali tik sumažinti skausmą. Šiai dienai nėra nei vienos patikimos studijos, kuri įrodytų, kad vartojant gliukozaminus atsigamina kremzlė. Šių preparatų pranašumas prieš įprastus nesteroidinius analgetikus (Movalis, Dicloberl…) tik toks, kad vartojant ilgą laiką neveikiamas skrandis, bet yra trūkumai- reikia vartoti ne mažiau kaip 3 mėn. ir jie yra žymiai brangesni!.

Taigi, šiai dienai gydant artrozę yra keli pasirinkimai:

  1. Anktyvosiose stadijose: nesteroidiniai analgetikai, gliukozaminai (bet tik skausmui, vartojant ilgai), mažinti sąnario apkrovimą (viršsvoris), bet judesys turi likti. Labiausiai tinka plaukimas, važiavimas dviračiu. Judesys gydo, apkrovimas žaloja. Tinka fizioterapija, liaudies medicina. Viskas kas mažina skausmą-  tinka. Kuo mažiau skaudės, tuo daugiau judės, o judesys gydys kremzlę.
  2. Jei gydant konservatyviai negerėja, daromos operacijos:
MOZAIKINĖ PLASTIKA

Taip atrodo mozaikinė sąnarinio defekto plastika. Kremzlės defektas iš mažiau svarbių vietų padengiamas transplantais. Tokių operacijų pradininkas Lietuvoje- gyd. R. Gudas. (KMUK). Šias operacijas galima atlikti ,kai kremzlės defekto dydis < 6 kv cm. Esant didesniam defektui, atsiranda donorinės vietos problemos.

CHONDROCITŲ TRANSPLASTACIJA

Dabar Liletuvoje pradėtos efektyvios, bet itin brangios operacijos, paimant sveikos kremzlės gabalėlį,  padauginant jame esančias ląsteles genų inžinerijos būdu. Vėliau gautas matriksas persodinamas atgal į defektą. Reikalingos iš viso 2 operacijos (artroskopinės). Labiausiai tinka kai yra ribotas defektas >6 kv. cm., bet nėra generalizuotos artrozės.

SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMAS

Tai paskutinis pasirinkimas, kai sąnario atstatyti nebeįmanoma, implantuojamas dirbtinas sąnarys. Šios operacijos efektyviausios, kai atliekamos III, IV stadijoje. Šios operacijos labai efektyvios, bet nereikia užmiršti – tai dirbtinas sąnarys. Kažkada jis išklibs, ir gali reikti pakartotinų operacijų.  O jos mažiau efektyvios ir žymiai sudėtingesnės. Taigi neskubėkite. Jei paeinate be ramentų, lazdelių – gal dar vertėtų išbandyti kitus gydymo būdus!

Rimtautas Gudas