Skip to content

Alkoholizmas

Alkoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.

Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymą įtakojantys faktoriai nurodomi žmogaus socialinė aplinka, psichikos sveikata ir genetinis polinkis.

Alkoholizmo atsiradimo prielaidos

Žmogaus socialinį ir psichologinį vystymą daugiausia lemia šeimos, aplinkos, pažįstamų pavyzdys. Nuo pat vaikystės žmogus kuriasi savo gyvenimo modelį. Didelė dalis tėvų gyvenimo būdo atsiliepia atžalai. Taigi, dauguma alkoholikų prisimena, kad dažnai girtaujama būdavo ir jų šeimose, draugų tarpe.

Alkoholizmu suserga nebūtinai asocialūs žmonės. Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus (netgi lengvus kokteilius ir alų). Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.

Alkoholizmo požymiai

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenumaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė”). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.

Pradinėse stadijose žmogus ieško pretekstų, kad išgertų arba įteigia sau, kad išgers nedaug ir tik kompanijai palaikyti. Ieškoma ir draugijos, kuri palaikytų kompaniją geriančiajam. Kartais išgeriama kelis kartus per dieną, po nedaug.

Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.

Pirmieji alkoholizmo požymiai

Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį vykdyti.
Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

Girtavimas ir alkoholizmas

Visuomenėje labai populiaru daug geriančius žmones vadinti alkoholikais. Tai nėra tikslu. Eiliniai girtaujantieji moka numalšinti savo potraukį ir girtauja ne tokiais tempais, kaip alkoholikai.

Girtavimas yra labai neigiamas socialinis veiksnys nepilnamečiams. Girtaujantieji dažnai tampa alkoholikais, o mesti girtauti yra daug lengviau negu išsigydyti nuo alkoholizmo.

Alkoholizmo gydymas

Pirmas ir labai svarbus žingsnis alkoholikui, norinčiam išsigydyti, yra tvirtas savo bėdos pripažinimas ir tvirtas pasiryžimas daugiau nebegerti. Labai svarbi šeimos, giminių, kitų artimųjų pagalba ir palaikymas. Gydantis nuo alkoholizmo reikia prisiminti, kad negalima vartoti netgi alaus.

Nebloga priemonė alkoholikams yra įsirašyti į anoniminių alkoholikų centrą, kur panašaus likimo žmonės dalijasi savo patirtimi. Taip pat galima kreiptis į gydytoją narkologą.

Alkoholizmo prevencija

Nuo pat vaikystės reikia stengtis apsaugoti jaunuolius nuo neigiamos alkoholinių produktų įtakos. Didelę reikšmę turi šeimos pokalbiai, visuomeniniai pavyzdžiai. Mokyklose supažindinama su alkoholio žala, jo neigiamais aspektais. Reikia nepamiršti, kad paauglystėje pradėti naudoti alkoholiniai gėrimai sutrikdo normalų vaiko augimą, vystimąsi. Kuo anksčiau pradedama naudoti alkoholinius gėrimus, tuo didesnė žala padaroma organizmui, tuo tiesesnis kelias į alkoholizmą.