Skydliaukės augliai

Nors skydliaukėje atsiradę dariniai daugeliu atvejų gali būti lengvai apčiuopiami liečiant kaklą, dažnai pacientai apie auglius skydliaukėje sužino tik dėl kokios nors priežasties apsilankę pas gydytoją. Žmonės paprastai patys nė neįtaria turintys auglį kakle, kol jis neužauga bent iki 2 cm diametro. Juolab kad tiek piktybiniai, tiek gerybiniai skydliaukės augliai ilga laiką nepasireiškia jokiais simptomais, jeigu tik nesutrikdo pačios skydliaukės veiklos – hormonų gamybos.

Vienas dažniausių gerybinių skydliaukės navikų yra adenoma. Šis navikas auga lėtai, būna minkštos konsistencijos, lygiu paviršiumi, todėl jis ilgai gali augti nepastebimas ir kartais pasiekia gana įspūdingus dydžius.

Adenoma gydoma pašalinant pakenktą skydliaukės skiltį. Pašalinus naviką, jis ištiriamas histologiškai, siekiant patvirtinti galutinę morfologinę diagnozę.

Skydliaukės piktybiniai navikai aptinkami taip pat gana dažnai. Pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro duomenis, Lietuvoje praėjusiais metais užregistruoti nauji 326 skydliaukės vėžio atvejai: 280 moterų ir tik 46 vyrams. Statistika rodo, kad moterims vėžys dažniau negu vyrams diagnozuojamas esant ankstyvai stadijai. Vyrai vėžį dažniau užleidžia.

Skydliaukės piktybiniais navikais dažniausiai serga 40-60 metų žmonės. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau nustatomas vėžys ir jauniems žmonėms. Ligos pradžioje simptomai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti, kai navikas yra labai mažas. Skydliaukės projekcijoje, t.y. apatinėje kaklo dalyje, atsiranda mazgas, dėl kurio žmogus gali ir nesiskųsti. Vėliau padidėja kaklo limfmazgiai, t.y. vėžinės ląstelės iš skydliaukės naviko keliauja į kaklo limfmazgius, formuodamos juose metastazes. Ligai progresuojant, gali užkimti balsas, nes skydliaukės navikas perauga gerklų nervą, pasunkėja kvėpavimas, gali atsirasti dusulys, pasunkėti maisto rijimas.
Skydliaukės vėžys plinta ne tik į kaklo limfmazgius, bet ir į plaučius bei kaulus.

Diagnozuojant skydliaukės vėžį, ligonis tiriamas kompleksiškai apžiūrint, apčiuopiama skydliaukė, atliekamas jos ultragarsinis tyrimas. Esant reikalui, iš įtartinos vietos adata paimama truputį tiriamosios medžiagos ir atliekamas histologinis ištyrimas.

Pagrindinis skydliaukės vėžio gydymas – operacinis. Priklausomai nuo ligos išplitimo ir naviko morfologinės formos, taip pat taikomas pooperacinis gydymas radioaktyviu jodu, spindulinis gydymas. Chemoterapija dėl jos mažo efektyvumo skydliaukės vėžio atveju taikoma retai. Taip pat neretai po operacijos tenka naudoti vaistus, reguliuojančius skydliaukės funkciją (hormonų gamybą).

Išgijimo prognozė priklauso nuo naviko išplitimo ir skydliaukės vėžio morfologinės formos. Kuo anksčiau ir kuo ankstyvesnės stadijos vėžys yra diagnozuojamas, tuo ligos prognozė yra geresnė. Todėl, esant net menkiausiam įtarimui dėl skydliaukės anatominių bei funkcinių pakitimų, labai rekomenduočiau nelaukiant išsiaiškinti tų pakitimų tikrąją priežastį.

Autorius: Arūnas Pikelis, gydytojas onkologas