Skip to content

Teniozės

Etiologija ir patogenezė. Ligą sukelia dvi kirmėlių, parazituojančių plonojoje žarnoje, rūšys: 1) jautinis kaspinuotis (Taeniarhynchus saginatus) ir 2) kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium).

Jautinio (neginkluotojo) kaspinuočio galvutė turi rudimentinį be kabliukų čiulptuvėlį. Jo tarpinis šeimininkas – stambieji raguočiai, o galutinis — žmogus ir žmoginės beždžionės. Žmogaus plonojoje žarnoje esti vienas arba keletas parazitų. Subrendęs kaspinuotis gali būti 4—10 m ilgio. Nuo subrendusio jautinio kaspinuočio atsidalija proglotidai, turintys daug kiaušinėlių. Juos praryja stambieji raguočiai. Pastarųjų žarnyne onkosfera išsilaisvina iš apvalkalo ir prasiskverbia per žarnų gleivinę. Kraujas ją nuneša į tarpraumeninį raguočių audinį, kur onkosfera vystosi iki virių (Cysticercus bovis). Pavalgęs su viriais nepakankamai išvirtos mėsos, žmogus suserga tenioze.

Kiaulinio (ginkluotojo) kaspinuočio galvutė turi 4 čiulptuvėlius su dvigubu kabliukų vainiku. Jo tarpiniu šeimininku būna kiaulės, o galutiniu—-žmogus. Apsikrečiama valgant viriuotą kiaulieną; tarpinis šeimininkas apsikrečia, prarydamas kiaulinio kaspinuočio proglotidus. Tolesnis jo vystymosi ciklas kiaulės organizme panašus į jautinio kaspinuočio. Subrendęs kiaulinis kaspinuotis pasiekia iki 2, retais atvejais — iki 6 m ilgio.

Abiejų rūšių kirmėlės, parazituodamos plonojoje žarnoje, žaloja mechaniškai; toksiniai medžiagų apykaitos produktai destabilizuoja organizmą, ypač kenkia nervų sistemai. Kaspinuotis pasisavina dalį reikalingų žmogaus organizmui medžiagų, dėl to nukenčia pastarojo mityba.

Klinika. Sergantieji tenioze skundžiasi bendru silpnumu, apetito stoka, bloga atmintimi, galvos skausmu, skausmu viduriuose, įvairiais širdies negalavimais ir t. t. Kartais išsivysto hipochrominio tipo anemija. Retais atvejais žmogus gali būti kiaulinio kaspinuočio tarpiniu šeimininku, ir virių galima rasti įvairiuose jo organuose. Nuo to priklauso patologinių pakitimų pobūdis. Viriams lokalizuojantis galvos smegenyse,, gali sutrikti psichika, regėjimas ir t. t.

Diagnozė. Lengviau diagnozuoti jautinį kaspinuotį, nes subrendę jo nareliai ne tik pasišalina su išmatomis, bet, net nesituštinant, gali keletą kartų per dieną išlįsti iš tiesiosios žarnos. Sunkiau diagnozuoti kiaulinį kaspinuotį, kurio nareliai ir kiaušinėliai išmatose aptinkami gana retai. Kaspinuočio rūšis nustatoma, remiantis suaugusių narelių gimdos forma: jautinio kaspinuočio hermofroditinių narelių gimda turi žymiai daugiau (18—35) šakų, negu kiaulinio.

Gydymas. Naudojami tie patys metodai, kaip ir sergant difilobotrioze.

Prognozė. Apsikrėtus jautiniu kaspinuočiu, prognozė geresnė, nes ligoniui negresia cisticerkozė. Išsivysčius cisticerkozei, ypač smegeninei jos formai, prognozė nepalanki.

Profilaktika. Taikomos tokios pačios priemonės, kaip prieš difilobotriozę.