Sepsis – infekcinis procesas, kai vyrauja klinikinis morfologinis sindromas, pasireiškiantis mikroorganizmams iš kraujo patekus į organus, čia dauginantis ir vėl kartotinai patekus į kraują. Tai nėra nozologinis vienetas, tik tam tikra įvairių infekcijų raidos forma.
Priežastys: spesinę eiga įgyja vietinės bakterinės arba mikozinės infekcijos. Sukelia stafilokokai, streptokokai ar kitos gramneig. bakterijos. Gramneigiamų lazdelių sukeltų infekcijų metu, kai į kraują patenka daug mikrobų ir jų toksinų, prasideda bakterinis (sepsinis) šoko sindromas.
Patogenezė: sepsio pasireiškimas priklauso nuo bakteremijos ir imuninės homeostazės tarpusavio sąveikos. Iš pradžių būna vietinis pūlinis uždegimas (gleivinės, odos). Vėliau infekcija įgauna sepsinę eigą, infekcijos židinys vadinamas sepsiniu židiniu, o jo lokalizacija organizme – patekimo vartais. Sepsinis židinys gali būti progresuojantis, apsiribojęs, kartais netgi sugijęs. Atokių sepsinių židinių būna kraujagyslėse, limfmazgiuose. Pagal mikrobų invazijos į kraują vietą sepsinė infekcija skirstoma į odos, ausų ir nosies, tonzilių, burnos, dantųšlapimo išskyrimo organų, bambutės ir kt.
Morfologija: audinių ir organų, kuriuose dauginasi iš kraujo patekę mokroorganizmai, stromoje vyksta uždegimas ir gali susidaryti abscesų, kurie pirmiausia formuojasi plaučiuose, vėliau DKAR organuose (inkstai, kepenys, KČ ir pan.). Gali patekti m/o į serzozines plėves (pleuritas, peritonitas ir t.t.). Sepsinę infekciją atspindi:
- vietinis arba atokus sepsinis židinys
- parenchiminių organų alteracijos ir uždegimo požymiai
- diseminuota intravaskulinė koaguliacija
- hemolizė
- imuninės sistemos pokyčiai (padidėjusi blužnis)
- endokrininių liaukų pokyčiai
- bendras išsekimas
Diagnozei imamas kraujo pasėlis iš dešinios širdies ertmių. Klinikinės morfologinės formos:
- Septikopiemija – bet kurios sepsinės infekcijos eigos variantas, kai organuose susidaro abscesų
- Septicemija – kai abscesų nėra, o tik histologiškai tiriant nustatomas uždegimas ir specifinių imuninių reakcijų elementų, audinių ir ląst. pažeidimo požymių.
- Sepsis lenta (endocarditis lenta) – tai yra vadinamas infekcinis arba bakterinis endokarditas. Vyksta endokardo pažeidimas, kai širdies vožtuvus apninka m/o ir yra bakteriemija. Skiriamas ūminis ir poūmis sepsinis nedokarditas. Dažniausiai sukelia bakterijos, kartais grybai ir chlamidijos. Pasireiškia vaikams su įgimtom širdies ligom; suaugusiems šį susirgimą lemia mitralinio vožtuvo prolapsas, dirbtinis vožtuvas, taip pat sergant AIDS. Šį endokarditą gali sukelti įvairios procedūros (pvz. chirurginis dantų gydymas). Šis endokarditas dažniausiai pažeidžia aortos arba dviburį vožtuvus, arba abu. Kartais audinys nekrozuoja, burės perforuoja, dėl to pasireiškia vožtuvo nesandarumas.
Kaip komplikacija, išsivysto ūminis širdies nepakankamumas, miokardo abscesas, nekrozinis glomerulonefritas DKAR organų infakrtai.