Skip to content

Pūslelinės (herpes)

Pūslelinės – tai grupė virusinių infekcijų, kurių sukėlėjai yra herpes virusai. Ligų požymis – išbėrimas pūslytėmis. Tokius pažeidimus gali sukelti net kelios dešimtys virusų, tačiau šiuo metu geriausiai ištirti ir labiausiai paplitę 6 – dviejų štamų paprastojo herpeso virusai, juostinio herpeso ir vėjaraupių virusas, citomegalovirus, Epštein-Baro virusas ir paprastojo herpeso 6-asis virusas. Lietuvoje ir kitose šalyse dažniausiai pasitaiko paprastojo herpeso ir vėjaraupių viruso infekcijos. Vėjaraupiai priskiriami vaikų infekcinių ligų grupei.
Pakartotinai šia liga nesergama, tačiau persirgusieji vėjaraupiais vyresniame amžiuje gali sirgti juostine pūsleline, kuri gali pažeisti bet kurią nervo šaka. Liga pasireiškia po staigaus persišaldymo. Organizme buvęs latentinėje būklėje virusas pažeidžia nervų maitinamas sritis, išsivysto skausmingas išbėrimas.
Labai paplitusi paprastoji pūslelinė (herpes simplex), pažeidžianti lūpas ar kitas veido sritis. Paprastoji pūslelinė plinta tiesioginio kontakto ir lašiniu būdu nuo sergančiojo arba virusų nešiotojo. Pirmiausia niežti ir peršti pažeistą vietą, po 24-48 vai. iškyla grupelė pūslyčių, patinsta, skauda. Pūslytėms sudžiūvus, sveikstama. Veido sritį dažniausiai pažeidžia pirmasis šio viruso štamas. Užsikrečia iki 50 proc. vaikų ir 80 proc. suaugusiųjų. Antrasis štamas dažniau sukelia pakitimus lytinių organų srityje: vyrams dažniausiai išberia varpos galvute, kartais – šlapimo kanalą, o moterims liga gali pažeisti ne tik išorinius lytinius organus, bet ir vidinius. Genitalijų herpesas plinta lytiniu būdu. Šiuo metu pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, užsikrėtusių šia liga.
Herpeso virusai, patekę į organizmą, dažniausiai ilgai būna neaktyvūs. Nusilpus organizmo atsparumui, jie pažeidžia odą ir gleivines. Išbėrimai dažniausiai kartojasi. Recidyvų dažnis priklauso nuo žmogaus amžiaus, gyvenimo būdo ar imuninių savybių. Į herpeso pažeistas vietas gali įsiskverbti antrinė pūlinė infekcija arba vystytis septinės komplikacijos. Mažiems vaikams herpesas, sukeldamas skausmingus gingivostomatitus, dažnai pažeidžia burnos gleivine. Virusai gali išsisėti ir pakenkti vidaus organams, liaukoms, smegenims. Liga labai pavojinga naujagimiams, taip pat žmonėms su pažeista oda (nudegimai, egzema). Nėščioms moterims herpesas gali būti savaiminio aborto priežastis.
Užsikrėtus herpeso virusai organizme lieka visą žmogaus gyvenimą, tūno ląstelių branduoliuose ir jų neveikia jokie vaistai. Vaistais galima tik sustabdyti virusų dauginimąsi.
Profilaktika. Svarbu vengti kontakto su ligoniais, neužsikrėsti.