Opistorchozė

Etiologija ir patogenezė. Ligą sukelia Opisthorchis felineus ir Opisthorchis vivenrini. Tai smulkus 8—18 mm ilgio lanceto formos parazitas. Jo galutiniu šeimininku būna žmogus, įvairūs naminiai ir laukiniai gyvuliai: katė, šuo, kiaulė ir kt.; tarpiniu šeimininku esti moliuskas Bithynia leachi, papildomu — įvairios valgomos gėlųjų vandenų žuvys: šapalas, kuoja, lynas ir kt. Parazito metacerkarijus lokalizuojasi žuvų raumenyse ir paodiniame ląstelyne. Žmogus apsikrečia, valgydamas užkrėstą žuvj. Išsilaisvinę iš kapsulės, jauni parazitai tulžies latakais pakliūva į kepenis, tulžies pūslę, kasos latakus. Jie gali būti hepatito, kepenų ir kasos cirozės, tulžies akmenligės priežastimi.

Klinika. Simptomai būna tik intensyvių invazijų atvejais. Juos apibūdina duodenito, lėtinio hepatito, cholecistito, cholangito arba pankreatito vaizdas.

Diagnozė nustatoma, radus parazito kiaušinėlių dvylikapirštės žarnos turinyje arba išmatose.

Gydymas ne visuomet būna sėkmingas.

Prognozė. Gydant parazitų kiekis organuose sumažėja arba iš jų visiškai išnyksta. Tolesnė ligonio būklė priklauso nuo invazijos intensyvumo ir vidaus organų pakenkimo laipsnio.

Profilaktika. Galima valgyti tiktai gerai paruoštą žuvį.