Skip to content

Leptospirozė

Leptospirozė

Kas yra leptospirozė?

Leptospirozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).

Ligos sukėlėjas

Ligos sukėlėjas – judrios Leptospira interrogans bakterijos (leptospiros) panašios į ploną spiralę užlenktais galais. Bakterijų ilgis – 6-12 µ, skersmuo – 0,15-0,2 µ, vingių skaičius – įvairus. Šios bakterijos yra patogeninės ir žmonėms, ir gyvūnams; priklauso Leptospiraceae šeimos Leptospira genčiai, kurioje yra 25 serogrupės ir 200 skirtingų serologinių variantų. Patogeninės leptospiros atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30 dienų ir ilgiau, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto produktuose – 2 dienas, atsparios šalčiui. Patogeninės leptospiros jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 45ºC žūsta per 45 min., 70 ºC – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.

Kaip užsikrečiama leptospiroze?

Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines:

  • tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu;
  • liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus;
  • vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį.

Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai (lytiniu būdu, kūdikis nuo motinos per placentą, per motinos pieną ir perpilant kraują).
Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buities reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą leptospiras nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu. Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant.
Dažnai žmogus užsikrečia prižiūrėdamas naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną. Dažniau serga gyvulininkystės fermų, mėsos kombinatų ir veterinarijos darbuotojai.

Ligos simptomai

Leptospirozės inkubacinio periodo trukmė 7 – 9 dienos, bet gali būti ir 4 – 19 dienų, rečiau – 30 dienų.
Didžiajai daliai susirgusiųjų asmenų nustatoma lengva ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas. Leptospirozė prasideda staiga: iki 39 – 40 ºC pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5 – 10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma, kurios metu pasireiškia viena iš šių klinikinių kombinacijų: inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas ar pneumonitas ir hemoraginė diatezė.

Leptospirozės profilaktika

  • Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugines priemones (specialią aprangą, pirštines), kurias po darbo reikia dezinfekuoti;
  • Naikinti graužikus gyvenamosiose patalpose, fermose, mėsos kombinatuose;
  • Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, nesutvarkytų šulinių;
  • Žemdirbiai, melioratoriai, atliekantys įvairius darbus pelkėtose vietose ir užliejamose pievose, turėtų dirbti apsiavę guminius batus;
  • Maisto produktus laikyti taip, kad jų negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei žiurkės ar pelės;
  • Nevartoti maistui žiurkių ar pelių apgraužtų ir užterštų maisto produktų;
  • Tinkamai prižiūrėti odos žaizdas;
  • Tinkamai prižiūrėti srutas ir nutekamuosius vandenis iš fermų ir skerdyklų;
  • Stebėti laukinių graužikų skaitlingumą, išaiškinti infekuotus gyvulius.

Parengė
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Visuomenės sveikatos specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

www.ulac.lt