Askaridozės sukėlėjas – 15-40 cm ilgio apvaliosios kirmėlės, parazituojančios plonojoje žarnoje. Patelė per dieną padeda apie 240000 kiaušinėlių, kurie nesubrendę su išmatomis patenka į aplinką. Dirvoje, kurios temperatūra yra nuo 12 iki 25°C ir pakanka drėgmės bei deguonies, askaridžių kiaušinėliai subręsta ir dirvožemyje būna gyvybingi 7-10 metų. Palankiomis sąlygomis kiaušinėliams subręsti pakanka 14-16 dienų. Žmogus užsikrečia suvalgęs užterštų daržovių, braškių, per žemėtas rankas, vandeni. Tiesiogiai nuo ligonio askaridoze neužsikrečiama.
Subrendusiems askaridžių kiaušinėliams patekus i plonąją žarną, iš jų išsilaisvina judrios lervos, kurios prasiskverbia į kraujagysles ir su veniniu krauju patenka į širdį, plaučius, po to – į plaučių alveoles, trachėją, nosiarykle, su seilėmis vėl nuryjamos ir tada žarnose jau galutinai subręsta. Visas askaridžių raidos ciklas trunka apie 75 dienas, o žmogaus žarnyne jos gyvena l metus.
Skiriami du ligos periodai. Pirmuoju – migracijos – periodu (7-15 d. po užsikrėtimo) žmogus negaluoja, kosti, skrepliuoja, gali padidėti temperatūra. Antrasis periodas gali būti be ypatingų negalavimų, tačiau ligoniui dažnai skauda galvą, pilvą, sumažėja apetitas, silpna, gali varginti tuštinimosi sutrikimai, nervingumas, greitas nuovargis. Jeigu žarnyne askaridžių daug, gali atsirasti sunkių komplikacijų – askaridžių kamuolio "kamštis" gali sukelti žarnų nepraeinamumą, apendicitą, mechanine geltą ir kt.
Ligos buvimą įrodo išmatose randami askaridžių kiaušinėliai; askarides gali išeiti su išmatomis.
Svarbiausios askaridozės profilaktinės priemonės: apsaugoti dirvožemį nuo teršimo išmatomis, prižiūrėti vandens telkinius, tinkamai plauti uogas, vaisius ir daržoves, palaikyti rankų švarą. Svarbu naikinti muses.
Žmogus gali užsikrėsti ir kai kuriais gyvulių helmintais. Pastaruoju metu dažniausiai pasitaiko toksokarozė. Toksokaroze (šunų ir kačių askaridoze) dažniausiai užsikrečia 1,5-4 metų vaikai. Į organizmą toksokarų kiaušiniai patenka iš aplinkos per burną. Iš žarnyno prasiskverbusios lervos su krauju išnešiojamos po įvairius organus. Liga gali pasireikšti karščiavimu, kepenų, inkstų, širdies, akių, smegenų ir kitų organų pakenkimais, kur apie žuvusias lervas susidaro uždegiminės granuliomos.
Šiuo metu toksokarozė Lietuvoje sparčiai plinta. Tam įtakos turi ne tik šunų ir kačių daugėjimas, bet ir tai, kad vietų jiems vedžioti nėra, be to, iki šiol nepriimtos ir nepatvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis aplinka saugoma nuo teršimo gyvūnų ekskrementais. Didelį gyvūnų ir žmonių užkrėstumą lemia ir tai, kad toksokarų kiaušiniai aplinkoje atsparūs – net ir po žiemos lieka gyvi.
Toksokarozės profilaktikai svarbu laikytis naminių gyvūnų laikymo taisyklių, neleisti teršti ekskrementais vaikų žaidimo aikštelių, smėlio dėžių, kiemų.