Skip to content

AIDS (ŽIV)

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas – tai virusų grupė, kuri perduodama apsikeičiant kūno skysčiais. ŽIV tiesiogiai nenužudo; jis nužudo suardydamas savo šeimininko imuninę sistemą ir tuo pačiu sudaro sąlygas ligas sukeliantiems mikrobams paplisti organizme. Nepažeistą imuninę sistemą turintys individai paprastai patys apsigina nuo grybelinių infekcijų, bakterijų ir netgi išsigimusių kūno ląstelių. Infekuoti ŽIV to padaryti negali, todėl jie pasiduoda žalingiems įsibrovėliams.
Efektyvi imuninė sistema yra būtina visoms rūšims. Homeostazė būtų neįmanoma, jei neegzistuotų būdai atsilaikyti prieš galimą parazitų ir (arba) toksinų įsigalėjimą. Imunitetui priklauso visi įmanomi savigynos būdai, tarp jų ir limfinės sistemos teikiama parama. Žinduolių limfinei sistemai priklauso viena kryptimi limfagyslėmis tekanti limfa, limfmazgiai ir keletas kitų organų. Be apsauginės reikšmės, limfinei sistemai priklauso ir kelios kitos gyvybinės funkcijos. Ji užtikrina, kad į audinius pratekėję skysčiai būtų grąžinti atgal į kraujotaką. Ji taip pat plonosiose žarnose sugeria riebalus ir perneša juos į širdies ir kraujagyslių sistemą.

Kaip perduodamas ŽIV, keliantis virusas?

Šio viruso perdavimo būdai aiškiai nustatyti.
Jis perduodamas per kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju; per kontaktą su tam tikrais skysčiais, kuriuos išskiria žmogaus lyties organai (sėkla ir makšties sekretu); per placentą vaisiui; per motinos kraują gimdymo metu; maitinant krūtimi.
Kalbant apie lytinę elgseną, pavojingiausi yra analiniai santykiai., nes per tokį lytinį aktą lengva pažeisti tiesiosios žarnos gleivinę. Dėl tos pačios priežasties pavojinga ir heteroseksualinis aktas – lengva pažeisti makšties gleivinę. Per įplyšimą virusas gali patekti iš vieno žmogaus kraujo į kito žmogaus kraują. Be to, makštyje gali būti žaizdelių ar opų, sukeltų kitų lytiniu būdu plintančiu ligų, apie kurias moteris gali ir nežinoti. Visos šios žaizdelės, opos, įplyšimai duoda virusui galimybę pereiti iš vieno organizmo į kitą. Mažiausiai pavojingas, bet vis dėlto rizikingas yra oralinis seksas. Virusas gali prasiskverbti pro žaizdeles ar opas burnoje.
Kalbant apie lytinius santykius, svarbu pažymėti, kad kai du žmonės lytiškai santykiauja, tai reiškia, kad jie santykiauja su visais ankstesniais vienas kito partneriais ir tų partnerių partneriais, turėtais per pastaruosius 10 – 12 metų! Kodėl? Todėl, kad kuris nors iš visų šių žmonių galėjo perduoti virusą kitam asmeniui, o šis dar gali būti nesusirgęs, vadinasi, ir nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Ligos požymiai gali pasireikšti po 10 ar 12 metų, nors virusas visą laiką gyvena žmogaus organizme. Ir žmogus gali perduoti jį kam nors kitam.
Bet koks kontaktas su ŽIV nešiotojo krauju kelia grėsmę užsikrėsti šiuo virusu. Tai gali atsitikti bendrai naudojantis adatomis ar kitais panašiais daiktais, per kontaktą su mėnesinių krauju ar sužeisto žmogaus krauju. Vis dar egzistuoja pavojus užsikrėsti ŽIV perpilant kraują (tam kuriam kraujas pilamas).
Įsidėmėtina, kad žmogus užsikrečia ŽIV dėl savo poelgių, o ne dėl vienokių ar kitokių savo ypatybių. Tai reiškia, kad kiekvienas , kieno elgesys kelia pavojų susidurti su virusu, gali juo užsikrėsti. Nesvarbu, ar tas žmogus vyras ar moteris, senas ar jaunas, heteroseksualus ar homoseksualus.
Žmogus negali užsikrėsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgėlimus; per tualeto sėdynę; gerdamas vandenį iš fontanėlio; liesdamas infekuoto žmogaus ašaras ar prakaitą; kasdamas tą patį sumuštinį; gerdamas iš tos pačios stiklinės, iš kurios gėrė infekuotas asmuo, ar naudodamasis su juo tuo pačiu rankšluosčiu – nebent ant šių daiktų būtų šviežio kraujo. Įmanoma, bet mažai tikėtina užsikrėsti ŽIV bučiuojantis. Tam būtinas kontaktas su krauju. Kartais žmonės baiminasi, kad gali užsikrėsti sportuodami – jeigu palies kieno nors kraujo. Rašant šias eilutes tokių atvejų dar nebuvo dokumentiškai užfiksuota. Ore virusas greitai žūsta – kraujui uždžiūvus, jis jau būna nustojęs gyvuoti. Kraują galima nuvalyti 10% chlorkalkių tirpalu.

Kokie būna AIDS požymiai?

Būti užsikrėtusiam ŽIV nėra tas pats, kas sirgti AIDS. Žmogus gali būti užsikrėtęs virusu 10 – 12 metų, kol išsivysto ši liga. Tačiau, būdamas užsikrėtęs, žmogus gali perduoti virusą kitiems – pats dar nesirgdamas.
AIDS diagnozė nustatoma, jeigu žmogus T4/CD4 ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo yra mažesnis negu 200. Normalus jų kiekis – apie 1000. Kartu su AIDS, žmogus gali sirgti ir kitomis ligomis ar būti užsikrėtęs kitais virusais.

Pastebimi simptomai gali būti tokie:

  • padidėję limfmazgiai,
  • sausas nuolatinis kosulys,
  • nuovargis,
  • dažnas viduriavimas,
  • apetito stoka,
  • sparčiai mažėjantis kūno svoris,
  • dažnos infekcijos,
  • odoje įskilę raudoni mazgai, šiek tiek panašūs į žemuoges ar grybus (tai požymiai Kapoši sarkomos, vienos iš oportunistinių infekcinių ligų, kuriomis dažnai serga AIDS ligoniai),
  • rankų ir kojų tirpimas,
  • motorikos sutrikimai,
  • psichikos sutrikimai,

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai būdingi ir kitoms ligoms, netgi gripui ar peršalimui. Žmogus turi susirūpinti, jeigu simptomai ilgai neišnyksta ar skiriasi nuo anksčiau turėtų, jeigu be aiškios priežasties jaučiasi fiziškai labai pavargęs.

Be to, reikėtų paaiškinti, kad čia turimas omenyje labai stiprus naktinis prakaitavimas, nepriklausantis nuo kambario temperatūros, – jo metu išsiskiria tiek prakaito, kad  pižama ir paklodė permirksta kiaurai.

Kokios oportunistinės infekcijos gali lydėti AIDS?

Jų esama daug. Vieni žmonės suserga keletu iš jų, kiti gali susirgti beveik visomis ligomis.
Ligų sąrašas, kurį būtų galima tęsti:
Kapoši sarkoma – odos vėžio atmaina.
Pneumocistinė pneumonija – pneumonijos rūšis, nuo kurios plaučiuose atsiranda cistų. Dauguma AIDS ligonių nuo jos miršta, nes cistos užblokuoja plaučius.
Citomegalo virusas – infekcija, galinti apakinti, pažeisti centrinę nervų sistemą, plaučius, kepenis.
Meningitas – smegenų dangalų uždegimas.
Encefalitas – smegenų uždegimas.
Kandidamikozė – grybelinė infekcija, pažeidžianti burną, stemplę, virškinimo traktą.