Skip to content

Tulžies pūslės ir latakų vėžys

Vėžys dažniau išauga pūslės kaklelyje, rečiau bendrajame tulžies latake, tulžies pūslės latake ar kepenų latakuose. Augant navikui, susiaurėja ar užsidaro tulžies latakai, infiltruojasi aplinkiniai audiniai, pažeidžiamos kepenys. Metastazės pasiekia sritinius limfmazgius, kepenis, plaučius ir kitus organus.

Paprastai liga prasideda, sergant lėtiniu cholecistitu, cholangltu ar tulžies akmenlige. Dėl ilgalaikio dirginimo gali išsivystyti vėžys. Moterys serga dažniau, negu vyrai; ligonių daugumą sudaro žmonės, turintys daugiau kaip 40 metų.

Klinika. Skundžiamasi dešiniosios pošonkaulinės srities buku skausmu. Palaipsniui vystosi silpnumas, ligonis liesėja. Vėlesnėje ligos fazėje galima užčiuopti naviką.

Semiotika labai priklauso nuo naviko lokalizacijos. Kai užspaudžiamas pūslės latakas, iš pradžių gali susidaryti jos vandenė; vėliau tulžies pūslė susiraukšlėja. Užspaudus bendrąjį tulžies lataką, išsivysto mechaninė gelta ir Kurvuazjė simptomas (gelta ir tulžies pūslės prisipildymas ir ištempimas). Pastarojo simptomo nebūna, kai pūslė susiraukšlėjusi. Navikui ar jo metastazėms spaudžiant vartų veną, jos sistemoje padidėja kraujospūdis.

Diagnozė. Anksti nustatyti diagnozę sunku. Pirmieji simptomai primena cholecistito arba tulžies akmenligės požymius ir neįmanoma įspėti, kada prasideda vėžinis procesas. Tulžies C porcijoje kartais pavyksta aptikti atipinių ląstelių, cholecistografija atskleidžia prisipildymo defektą. Kartais galima užčiuopti naviką. Kurvuazjė simptomas ir greitas ligos progresavimas būdinga piktybiniam procesui.

Gydymas. Gali padėti tik operacija. Lėtinio cholecistito ir tulžies akmenligės gydymas turi nemažą profilaktinę reikšmę.