Stemplės vėžys – piktybinis iš stemplės gleivinės kilęs navikas. Pirmą kartą stemplės vėžys aprašytas dar XIX amžiaus pradžioje, o pirmoji chirurginė auglio pašalinimo operacija atlikta 1913 m.
Yra du pagrindiniai stemplės vėžio histologiniai tipai: plokščių ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma.
Manoma, jog pagrindinės ligos atsiradimo priežastys:
- rūkymas,
- alkoholio vartojimas,
- blogas dietos režimas,
- genetiniai faktoriai,
- Bareto stemplė,
- padidėjęs refliuksas,
- nutukimas,
- nervinė įtampa.
Simptomai: dažniausiai ligos pradžioje nepasireiškia jokie simptomai, tačiau ligai progresuojant gali atsirasti šie požymiai:
- padidėjęs rūgštingumas
- maisto nepraeinamumas
- nekonfortiškumo ar tempimo jausmas stemplėje
- gali pasireikšti skausmas
Gydymas. Stemplės vėžio gydymas priklauso nuo vėžios stadijos, bendros ligonio sveikatos ir kitų veiksnių. Chirurgija, chemoterapija ir radioterapija yra visi šio vėžio gydymo būdai. Aptikus ligą pradžioje, operacija gali būti vienintelis reikalingas gydymo metodas, tačiau kitose stadijose gali prireikti dviejų ar net visų trijų gydymo būdų. Operacijos sudėtingumas priklauso taip pat nuo to, kiek vėžys yra išplitęs. Gali reikėti pašalinti stemplę arba stemplę ir skrandį, aplink esančius limfmazgius. Esant dideliam augliui, gydytojai dažniausiai rekomenduoja chemoterapijos ir spindulinio gydymo kompleksą.