Behceto liga

Behceto liga (morbus Behcet, sin. aphthosis bipolaris) – tai nežinomos etiologijos burnos ir lyties organų gleivinės recidyvuojančios aftos bei lyties organų aplinkinių sričių opelės ir vegetacijos, odoje – mazginės eritemos ar alerginio vaskulito reiškiniai.

Epidemiologija. Reta suaugusiųjų liga.

Etiologija. Nežinoma. Gal būt autoimuninė.

Klinika. Iš pradžių ant burnos gleivinės atsiranda 3-10 mm skersmens apvalių ar ovalių, pasidengusių fibrinoidiniu apnašu ir apsuptų paraudusios gleivinės lanku, skausmingų aftų (204 pav.). Kartais telkiasi grupelėmis.Išnyksta ir vėl atsinaujina. Ant išorinių lyties organų ir aplink juos susidaro mazgeliai, jie greitai virsta opelėmis, formuojasi vegetacijos. Esti pavienių ir susitelkusių grupelėmis opelių ir įvairaus dydžio bei netaisyklingos formos vegetuojančių židinių. Jie taip pat išnyksta ir vėl atsinaujina.

Odos bėrimas, būdingas mazginei eritemai, esti 40 proc. ligonių. Alerginio vaskulito dažnumas dar nenustatytas. Galimi chorioiditas, artritas, neurologiniai simptomai ar tromboflebitas.

Kiti požymiai. Akių, nervų sistemos, kraujagyslių, virškinamojo trakto, raumenų ir sąnarių pažeidimai.

Lokalizacija. Burnos gleivinė, vulva, varpa, mašnelė, kirkšnys, rečiau – šlaunys, liemuo.

Eiga. Trunka ne vienus metus su ilgesnėmis ar trumpesnėmis remisijomis.

Histopatologija. Vaskulito požymiai: dermos kraujagyslių sienelės, endotelis išburkęs, eritrocitai išėję už kraujagyslių sienelės ribų. Dermoje – neutrofilų infiltratas, leukocitoklazija ir „branduolių dulkės“. Kartais kraujagyslių sienelių fibrinoidinė nekrozė.

Diagnozėir diferencinė diagnostika. Diagnozuojama iš klinikos,ligos eigos irhistologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo paprastos pūslelinės, herpanginos.