Tai mikroskopinio grybelio (lotyniškai vadinamo Candida albicans) sukeliama liga – gleivinių bei odos pažeidimas.
Šis grybelis yra įprastas bet kurio amžiaus žmogaus odos ir gleivinės „gyventojas”. Jis ligą sukelia tuomet, kai šių grybelių dėl kurių nors priežasčių atsiranda per daug.
Pienligė dažniausiai pasireiškia pirmą antrą naujagimio gyvenimo savaitę. Grybelis dažniau atsiranda silpnesniems mažyliams, pvz. , po sunkesnio gimdymo, neišnešiotiems, pernešiotiems, kurių motinos nėštumo metu sirguliavo, blogai jautėsi.
Simptomai:
Grybelis atsiranda kas ketvirtam penktam naujagimiui. Ant mažylio liežuvio, dantenų, gomurio, skruostų gleivinės atsiranda įvairaus dydžio baltų kaip pienas, dažniausiai apvalių formų įvairaus dydžio dėmelių, neretai tarpusavyje susiliejančių. Tai grybelio kolonijos. Dėmelės lengvai nusiima, bet labai greitai vėl pasirodo, sukeldamos nemalonius pojūčius žindomam mažyliui. Dėl to jis tampa neramus, vos pradėjęs meta žįsti krūtį. Šie nemalonūs jutimai bendros savijautos dažniausiai labiau nesutrikdo.
Pienligė gali pažeisti ir mažylio odos raukšles. Oda tose vietose parausta, šlapiuoja, niežti, atsiranda smulkučių baltų taškų. Dėl to jis pasidaro neramus, verkia.
Ką daryti:
– pastebėjus baltų apnašų, burnos gleivinė su-vilgoma koncentruotu sodos tirpalu. Daroma
taip: 1 arbatinis šaukštelis valgomosios sodos ištirpinamas 1/4 stiklinės drungno 30-33° C virinto vandens. Po to tamponėlis (galima užvynioti nestoru sluoksniu vatą ant švaraus pagaliuko, patogiau – šiurkščiu paviršiumi, kad nenuslystų vata, arba tampriai apvynioti vatą ir gerai ją pririšti ant mažo šaukštelio rankenėlės) gausiai suvilgomas sodos tirpalu ir juo 3-6 kartus per dieną patepamos grybelio kolonijos;
– jei kūdikį maitinate krūtimi, atidžiai apžiūrėkite krūtis, spenelius, tamsius laukelius apie juos. Jeigu pastebimas nors mažiausias paraudimas, šlapiavimas ar juntamas odos perštėjimas, prieš ir po žindymo speneliai bei tamsūs laukeliai apie juos patepami tepalu nuo grybelio;
– jei paraudusi, šlapiuojanti kūdikių raukšlių, ypač tarpvietės, oda ir oda apie lytinius organus, po kiekvienos higieninės procedūros (apiplovimo pasituštinus bei pasišlapinus) ir apšluostymo specialiomis servetėlėmis mažylis 20-30 min. paliekamas nuogu užpakaliuku. Jei patalpoje vėsoka, įjungiamas elektrinis šildytuvas;
– po to, kai odos raukšlės išdžiūsta, jos plonai patepamos tepalu nuo grybelio;
– įtariant odos raukšlių grybelį, geriausia naudoti ne sauskelnes, o paprastus vystyklus. Su jais kūdikis neperkaista, mažiau prakaituoja. Svarbiausia – vystyklus būtina dažnai keisti;
– žindomam ir nežindomam kūdikiui neduodama jokių saldžių skysčių, nes saldumynai skatina grybelio dauginimąsi.
Ką reikia žinoti:
– vieną kartą pagydžius pienligę, ji gali pasikartoti, kai sumažėja organizmo atsparumas arba nesilaikoma higienos taisyklių, pvz., mažylis retai pervystomas, nekeičiamos sauskelnės arba vystyklai, perkaitinamas;
– mažyliui augant stiprėja jo organizmo atsparumas, ir pienligės sukėlėjas „pasitraukia”, t. y. nebesukelia ligos;
– burnos pienligė suserga ir suaugę žmonės, kai dėl įvairių priežasčių susilpnėja organizmo atsparumas arba piktnaudžiaujama antibiotikais, t.y. jų geriama atsiradus menkiausiam negalavimui. Dėl to mažylių nedera bučiuoti, maitinti iš šaukštelio, kuriuo valgėte, ir pan.;
– grybeliai mėgsta daugintis apkūnių moterų raukšlėse, ypač kai jos dėvi šiltus drabužius ir
vasarą, kai riebalinių raukšlių oda perkaista, prakaituoja, trinasi ir kai nepakankamai paisoma higienos taisyklių, pvz., prakaituojančios vietos nuprausiamos, nuprausus nenusausinamos, neduodama joms gerai išdžiūti ir pan.;
– kad pienlige nebūtų užkrėstas mažylis, reikia paisyti higienos taisyklių, pvz., neliesti mažylio nenusiplovus rankų;
– tiek suaugusiam, tiek vaikui geriau vilkėti medvilninius ir lininius rūbus, nes jie gerai sugeria prakaitą ir leidžia odai kvėpuoti.
„Mamos žinynas” 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA