Periodontitas-tai lėtinė infekcinė liga (anksčiau ši liga buvo vadinama parodontoze). Paprastai periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai, daugelį metų.
Mokslas dar nepateikė vienareikšmio atsakymo dėl periodontito etiologijos. Yra žinoma daug įvairių teorijų, kurių daugelis yra grįstos patikimais mokslo duomenimis.
Viena iš jų teigia, kad liga prasideda paviršiniu dantenų uždegimu-gingivitu. Uždegimą sukelia bakterijos, kurios gyvena ir veisiasi burnos apnašose, susidarančiose iš maisto likučių, dantenų epitelio ląstelių ir tų pačių bakterijų. Nenuvalytos minkštos apnašos kaupiasi tarp dantų, po dantenomis, jos vėliau tampa „dantų akmenimis”, kurie spaudžia dantenas, tirpdo kaulą ir suformuoja vadinamąsias „kišenes”, dantenos pradeda kraujuoti, paburksta, pakeičia spalvą, atsitraukia nuo danties, apsinuogina danties kaklelis, o vėliau-ir šaknis, burnoje atsiranda nemalonus kvapas.
Kitas svarbus ligos išsivystymo faktorius yra žmogaus vietinio arba bendro organizmo reaktyvumo sumažėjimas. Pastebėta, kad periodontitas išsivysto žmonėms, kurie skundžiasi vidaus organų – skrandžio, kepenų, širdies – veiklos sutrikimais. Esama nuomonių, kad periodontitas sietinas su kraujagyslių, endokrininės ir nervų sistemos ligomis, paveldimumu, netinkama mityba, seilių sudėties ypatumais, rūkymu.
Netekus dantų ir jų neprotezuojant didesnis krūvis tenka likusiems dantims. Tai irgi gali paskatinti periodontito vystymąsi. Jeigu nuryjamas nepakankamai gerai sukramtytas maistas, taip pasunkinamas skrandžio bei kitų vidaus organų darbas. Susiformuoja tarsi užburtas ratas: periodontitas ir jį veikiantys faktoriai skatina vidaus organų ligas, o pastarieji savo ruožtu neigiamai veikia burnos ertmę.
Periodontitas paprastai paūmėja sergant gripu, angina, skrandžio bei žarnyno ir kitomis infekcijomis.
Lietuvoje periodontitas plačiai paplitęs, šios ligos lengvesne ar sunkesne forma serga dauguma trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių, tačiau ši liga neaplenkia net aštuoniolikmečių.
2. Kaip ši liga gydoma ?
Prasidėjus dantenų uždegimui iki tol sveikos, rausvos dantenos keičia spalvą: įgauna raudoną, violetinį, melsvą atspalvį, tampa neelastingos, paburkusios, neblizga, valantis dantis ima kraujuoti. Atsiradus dantenų uždegimui dar nėra periodonto, apie dantį esančio kaulo, pokyčių.
Esant tokiems nusiskundimams, pats metas skubėti pas specialistą, kad šis apžiūrėtų burnos ertmę, įvertintų, ar nėra periodonto pakitimų ar reikalingas gydymas, rekomenduotų profilaktikos priemones. Gydytojas atliks profesionalią burnos higieną, pamokys, kaip taisyklingai valyti dantis, rekomenduos dantų pastą bei skalavimo skystį.
Kur kas sudėtingesnis gydymas laukia susirgusiųjų periodontitu. Gydymas užtrunka ilgesnį laiką, kartais reikia net chirurginio periodontito gydymo. Kai periodonto būklė tampa stabili, nematyti uždegimo, dantenos nekraujuoja, būtinas nuolatinis palaikomasis periodonto gydymas ir kontrolė. Pacientui reikėtų reguliariai lankytis pas specialistą– tai gali būti po trijų ar keturių mėnesių, po pusės metų.
3. Profilaktika.
Norint išvengti periodontito, labai svarbu tinkama asmeninė burnos ertmės higiena bei profilaktinės priemonės. Taisyklingai ir nuolat jas taikant, net turintieji įgimtą polinkį į šią ligą, gali jos išvengti.
Reikia ne tik išmokti taisyklingai valyti dantis, bet ir bent kartą per metus apsilankyti pas burnos higienistą ar bendrosios praktikos gydytoją odontologą, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena. Procedūros metu šalinamos dantų apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, rekomenduojamos individualios burnos higienos priemonės.
Periodontito profilaktikai ne tik naudoti specialias dantų pastas, skalavimo priemones, bet ir išsirinkti minkštą dantų šepetėlį, liežuvio valiklį, o tarpdančius valyti specialiais siūlais arba individualiai parinktais tarpdančių šepetėliais. Dantis valyti nedidelės amplitudės sukamaisiais judesiais, pasiekiant dantų kaklelius ir dantenas. Apatinių ir viršutinių priekinių dantų paviršius, kurie pasiekiami liežuviu, valyti vertikaliais judesiais. Aktyviais šlavimo judesiais šalinti apnašas nuo liežuvio.
Reikia įsidėmėti, kad vadinamosios naminės priemonės negali pakeisti gydymo ir gydytojo rekomendacijų. Sistemingas sergančiųjų periodontitu gydymas ir tinkama asmeninė burnos ertmės priežiūra leidžia iki gilios senatvės išsaugoti sveikus dantis.