Astenija – tai padidėjęs nuovargis ir nervingumas. Pacientės nuskundimai: nuovargis, greitas išsekimas, galvos skausmai, atminties sutrikimais, nemiga, primena astenijos simptomus, tačiau nėra astenijai būdingų vegetacinių sutrikimų (prakaitavimo, tachikardijos, kraujospūdžio svyravimų).
Pastaruoju metu nebuvo egzogeninių galvos smegenų traumų, galėjusių įtakoti astenijos atsiradimą (ankstesnės traumos buvo seniau, taigi negalėtų turėti įtakos). Be to, astenijos metu kalbos tempas pokalbio eigoje lėtėja, nes ligonis išsenka, o depresijos atveju ligonio kalba sulėtėjusi tiek pokalbio pradžioje, tiek pabaigoje.
Esant sunkiai astenijai ligonis būna pasyvus, apatiškas. Dažniausiai astenija atsiranda dėl infekcinių, sunkių užsitęsusių vidaus ir kitų ligų, intoksikacijų, traumų. Ji taip pat gali būti psichinių ir somatinių ligų pradžia. Neurastenija – astenija, kilusi dėl nervinio pervargimo, sunkių konfliktų ir pergyvenimų.
Ši liga gydoma organizmą stiprinančiais ir raminančiais vaistais; taip pat didelę reikšmę turi taisyklingas darbo ir poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore, reguliarus ir geras maitinimasis