Skip to content

Alzheimerio liga

POŽYMIAI

Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas”?

Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį,  pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir neurofibriliniais tinkleliais. Aprašyta būllė buvo pavadinta Alzheimerio liga (toliau AL).

AL  prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Sutrikusi atmintis yra pagrindinis pažintinis AL požymis, ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje, vėliau sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo gyvena, neprisimena, kad reikia valgyti ir t.t.

Sutrinka kalba. AL sergančių ligonių kalba dažnai būna miglota, vėliau sutrinka kalbos supratimas, nyksta bendravimo įgūdžiai. Ligoniams atsiranda apatija, depresija, sumažėja iniciatyva. Kartais būna sunku nustatyti AL tik dėl to, kad sergantieji šia liga ligoniai retai kreipiasi  į gydytojus dėl silpnėjančios atminties. Tą dažniausia gali pastebėti artimieji.

AL dažniausiai susergama sulaukus 65-70 metų amžiaus. Tačiau yra sergančių mūsų asociacijos narių, kurių amžius nesiekia ir 58 metų. Diagnozavus Alzheimerio demenciją, ligoniai gydymo dažniausiai negauna dėl kvotų, lėšų stygiaus, dėl informacijos stokos.

TYRYMAI

Alzheimerio liga MMSE testo pagalba (mini protinės būklės testas) ir kompiuterinės tomografijos pagalba tik įtariama bet 100 proc. nenustatoma.

Šį testą gali atlikti tiek neurolagas ar psichiatras tiek šeimos gydytojas tiek bet kuris kitas gydytojas. Jei atsakius į testo klausimus surenkama mažiau nei 28 balai, reikia gauti siuntimą atlikti smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Šia liga sergantiems ligoniams gydyti pasaulyje ir Lietuvoje registruotos dvi vaistų grupės.

PATARIMAI – TAISYKLĖS demencija sergančių ligonių slaugytojams

  • Trumpi, aiškūs sakiniai
  • Kantrybė, supratimas, dėmesys
  • Nesiginčyti
  • Palaikyti įpročius, paprastas taisykles
  • Vengti per didelių reikalavimų
  • Pacientas turi gerti pakankamai skysčių
  • Aplinkos pastovumas, vengti vietos kaitos.

TAI VERTA ŽINOTI

Pagalba slaugytojams ir artimiesiems turėtų būti gydymo programos dalis.

Gydymo tikslą lemia ligos sunkumas; reikia stengtis išlaikyti pacientą jam pažįstamoje aplinkoje.

Ligos progresavimo sulėtinimas turi būti vertinamas kaip gydymo sėkmė.

Tinkamas, racionalus gydymas sumažina hospitalizacijos ir slaugos išlaidas.

Alzheimerio liga pagal patvirtintus tarptautinius standartus skirstoma į tris stadijas. Tačiau realiame gyvenime Alzheimerio ligos vystymąsi galima būtų suskirstyti maždaug į keturias ligos stadijas – lengvą, vidutinę, sunkią ir labai sunkią.

Gydant šią ligą, jos sunkumas nustatomas balais nuo 28 iki 10 balų.

28 – 20 balų – lengva stadija
20 – 14 balų – vidutinė stadija
14 – 10 balų – sunki stadija
10 ir mažiau – labai sunki būklė

Esant lengvai stadijai (26–20 balų) patariama vartoti ARICEPT (bendrinis pavadinimas donepezilis – veiklioji medžiaga)

Esant vidutinei stadijai (20–10 balų) galimi trys variantai:

1. Vartoti tik ARICEPT (donepezilis) – 20–10 balų.
2. Vartoti ir ARICEPT, ir AXURA (memantinas) – nuo15,14balų – iki 10 balų.
3. Vartoti AXURA (memantinas) – 14–10 balų.

Nuo 10 balų Alzheimerio liga sergantiems pacientams gydymas yra skiriamas taip pat! Kompensuojami vaistai Axura (memantinas).

DĖMESIO: kiekvienas susirgimas yra individualus, kaip ir žmogus yra nepakartojama individuali asmenybė. Todėl visi šie patarimai efektyvūs atsižvelgiant į paciento charakterį ir kitas jo ligas.