Plaučių emfizema

Šiai ligai būdinga ribotas oro patekimas į plaučius dėl įvairaus lygmens dalinės arba visiškos oro takų obstrukcijos. Plaučių emfizema vadinamas nuolat didėjantis oru užsipildęs plotas ir oras, susikaupęs struktūrose, esančiose distaliau  terminalinių bronchiolių. Gali būti emfizema: vietinė ir išplitusi, chroninė ir kompensacinė.

Patogenezė

sunkiausi pokyčiai tiem, kas rūko. Centrolobulinė emfizema siejama su chroniniu bronchiolitu, kuriuo sergant, sina plonėja ir dilatuojasi. Svarbus vaidmuo taip pat tenka padidėjusiam protezės ar elastazės aktyvumui, kurių inhibitorius yra alfa – 1 – antitripsinas. Kai jo trūksta, veikiant dirgikliams, prasideda elastinio bronchiolių audinio destrukcija, išnyksta lygieji raumenys, sienelė pasidaro rigidiška ir tolyžiai plečiasi.

Klinikinės morfologinės formos

Difuzinė chroninė emfizema – sukelia mirtiną kvėpavimo ir širdies nepakankamumą. Skiriama:
a)    Bronchiolinė (centrolobulinė) emfizema – negrįžtamai išsiplėtę respiracinės bronchiolės. Daug oro susikaupia bronchiolėse. Būdingi chroninio bronchiolito simptomai, ryški chroninė hipoksija. Prasideda plautinė hipertenzija ir dešinios širdies nepakankamumas.
b)    Alveolinė – išsiplėčia alveoliniai latakėliai bei alveolės, o vėliau ir bronchiolės. Ji nėra tokia pavojinga kaip bronchiolinė emfizema.

Intersticinė emfizema – oras, pažeidus plaučių struktūras, patenka į intersticinį audinį ir juo plinta: stipriai kosint, sužalojus plaučius.

Komplikacijos ir mirtis

būna chroninė hipoksemija, sukelianti plaučių kraujagyslių spazmus, plautinę hipertenziją ir dešinios širdies nepakankamumą. Mirštama dėl kvėp. nepakankamumo arba dėl dešinios širdies nepakankamumo.