Hepatogeninė makrocitinė mažakraujystė

Hepatogenine makrocitine vadinama mažakraujystė, išsivysianti dėl ciankobalamino deponavimo kepenyse ir jo apykaitos sutrikimo, pasižyminti nemažos dalies eritrocitų makrocitoze.

Etiologija ir patogenezė. Ši mažakraujystė išsivysto, sergant ūminiu arba lėtiniu hepatitu, taip pat kitomis ligomis, kurių atveju susidaro hipoksija ir pažeidžiamos kepenys (avitaminozės, leukozės). Manoma, kad tokiomis disproleinozės ir ciankobalamino sutrikusio ryšio su plazmos baltymais sąlygomis ciankobalaminas neadekvatiškai organizmo poreikiams atsipalaiduoja iš pažeistų kepenų, per stipriai fiksuojainas kraujo plazmos baltymų, o kaulų čiulpų ląstelės praranda galią jį reikiamu kiekiu sunaudoti.

Klinika. Palaipsniui išsivysto įprasti mažakraujystės požymiai. Hepatogeninę mažakraujystę nuo kitų skiria tai, kad jos atveju daugiau kaip 40% eritrocitų yra didesnio diametro (9-12).

Gydymas. Gydoma ciankobalaminu, tiaminu, foline iiigštimi, kitais kepenų veiklą normuojančiais vaistais — cholinchloridu, metioninu, kampolonu, hemotransfuzijomis. Esant hipochromijai, indikuojami ir geležies preparatai.