Eritremija (tikroji policitemija) – tai yra navikinė liga, kurios metu nevaldomai daugėja mieloidinės kilmės kraujo ląstelių (raudonųjų kraujo kūnelių, kraujo plokštelių, baltųjų kraujo kūnelių).
Ligos simptomai
- Ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas
- Delnų ir padų „degimo” jausmas
- Kraujavimas
- Trombozės
- Darbingumo sumažėjimas
- Blužnies padidėjimas
- Niežulys
Ligos eiga
Atsiranda ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas. Ligonius vargina kūno niežulys, stiprėjantis nusiprausus po dušu ar vonioje, rankų delnų ir kojų padų deginimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas, nemalonūs pojūčiai po kairiu šonkaulių lanku dėl padidėjusios blužnies.
Skiriamos trys eritremijos stadijos, kurios keičia viena kitą.
Po pirmosios stadijos, kuri pasireiškia anksčiau aprašytais pilnakraujystės požymiais ir trunka keletą metų. Pilnakraujystės metu grėsmingiausia komplikacija yra kraujagyslių trombozės.
Antrosios stadijos metu kaulų čiulpai pamažu apauga jungiamuoju audiniu – išnyksta pilnakraujystė, didėja kepenys ir blužnis, nebereikalingas gydymas. Ši stadija taip pat trunka keletą metų.
Tada pasiekiama paskutinė „išdegusios” ligos stadija – atsiranda visų kraujo ląstelių trūkumas, sukeliantis bendrą silpnumą, mažėja atsparumas bakterinėms infekcijoms. Iš pradžių eritremija yra gydoma kraujo nuleidimais, chemoterapija. Vėliau išryškėjus kraujo gamybos nepakankamumui, atvirkščiai, tenka kraujo komponentus perpilti. Dabar gydant šią ligą išgyvenamumo vidurkis – 10 metų.