Skip to content

Inkstų akmenligė

Inkstų akmenligė laikoma plačiai paplitusiu susirgimu. Medicinos mokslo duomenimis, Europoje šia liga serga nuo 5 iki 10 procentų gyventojų. Labiausiai liga paplitusi Viduržemio jūros pakrantėse, mažiau šiaurės Europos šalyse. Lietuva priklauso vidutinio paplitimo zonai. Pasaulyje mažiausiai inkstų akmenlige sergama Grenlandijoje ir Japonijos pakrantės zonose. Mums žinoma iš archeologinių radinių, kad inkstų akmenlige sirgo dar senovės Egipte.

Iki šiol nėra rasta universalios teorijos, paaiškinančios akmenų atsiradimą, tačiau apie pusę gydytojų aptinkamų akmenligės atvejų reikia gydyti. Negydoma liga progresuoja, akmenys didėja, sukelia uždegimą ir prarandamas veikiantis inkstas.

Kaip diagnozuojama akmenligė?

Dažniausiai pacientai sakosi susirgę staiga, kai pajuto priepuolinio pobūdžio skausmus juosmenyje. Maudžiantis juosmens skausmas, pokyčiai šlapime taip pat leidžia įtarti inkstų akmenligę. Diagnozė patvirtinama ultragarsinio ir rentgenologinio tyrimo metu. Po šių tyrimų galima atsakyti į klausimus, ar esami akmenys pavojingi, ar gali pasišalinti patys, ar reikalingas chirurginis gydymas. Papildomai ištyrus kraują, šlapimą, o geriausia – išėjusio akmens sudėtį, galima rekomenduoti medikamentinį gydymą, kuris tirpdytų likusius akmenis ir neleistų susidaryti naujiems.

Kalcio druskos yra dažniausiai randama medžiaga akmenyse, o pats kalcis yra labai svarbus organizmo medžiagų apykaitai. Tokiu atveju rekomenduojant dietą buvo siūloma vengti pieno produktų, sūrio, kiaušinių. Naujausiais medicinos mokslo duomenimis. manoma, kad nereikėtų dirbtinai riboti gaunamų medžiagų, nenustačius ligos priežasties. Dažnai sumažėjusi vienos medžiagos koncentracija sukelia kitos padidėjimą, ir pradeda kauptis jau kitos sudėties akmenys.

Kita dažna akmenų rūšis – tai uratiniai akmenys. Jie laikomi gyvulinės kilmės baltymo – šlapimo rūgšties kristalizavimosi padariniu. Jei akmenys maži, skiriamas medikamentinis, tirpdantis gydymas, mėsą ribojanti dieta.

Mišrūs akmenys sudaro nemažą dalį akmenų ir medikamentinį gydymą galima skirti tik nustačius jų sudėtį.

Kaip gydoma inkstų akmenligė?

  • Visais atvejais, visiems akmenims pirmiausia rekomenduojamas pakankamas skysčio kiekis. Per parą sveikam suaugusiam žmogui reikėtų ne mažiau kaip 2 litrų vandens. Vertėtų atsiminti, kad vaisiuose ir daržovėse vandens yra per 90 proc.
  • Nustačius akmens sudėtį, skiriamas medikamentinis gydymas.
  • Kai akmuo pasiekia 0,8-2 cm dydį, taikoma ekstrakorporinė litotripsija (išorinis akmens skaldymas specialiu aparatu).
  • Akmeniui pasiekus daugiau nei 2 cm dydį, jis išimamas operaciniu būdu.

Esant komplikuotiems atvejams, kai atsiranda karščiavimas, kai akmuo užkemša šlapimo takus, operacinis gydymo būdas gali būti taikomas ir esant mažiems akmenims, nes tokia situacija gali tapti pavojinga ligonio gyvybei.

Tobulėjant medicininei aparatūrai, didelė dalis inkstų akmenų jau nėra operuojami. Pasaulyje plačiai taikomi elektromagnetiniai, ultragarsiniai, lazeriniai akmenų skaldymo šaltiniai. Be to, visuotinai pritariama, kad greta sudėtingų akmens pašalinimo būdų reikalingas medikamentinis gydymas, kuris sumažina ligos pasikartojimo dažnį.

 

Autorius: Arūnas Želvys, gydytojas