Skip to content

Cistitas

Šaltuoju metu laiku dažniausiai padažnėja šlapimo takų infekcijos, nes peršąlama dėl netinkamos aprangos ar organizmo neprisitaikymo prie vėsių orų. Dažniausia šlapimo takų infekcija yra šlapimo pūslės uždegimas arba cistitas, kuriuo moterys serga kelis kartus dažniau nei vyrai, tai lemia moterų šlapimo takų anatomijos ypatumai, t.y. trumpa šlaplė, esanti netoli išangės, iš kurios bakterijos lengvai patenka į šlaplę ir šlapimo pūslę.

Iš visų peršalimo ligų šlapimo pūslės uždegimas bene pati nemaloniausia. Susirgus bronchitu arba radikulitu galima išgerti vaistų, paskalauti gerklę, pasitepti tepalu skaudamą vietą ir užmigti, o štai peršalęs pūslę akių nesumerksi…

Priežastys

Dažniausiai šlapimo takų uždegimas prasideda, kai bakterijos iš išorės per šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Iki 80 proc. atvejų cistitą sukelia žarnyno lazdelė (E. Coli). Prie gleivinės prisitvirtinusios ir besidaugindamos bakterijos sukelia uždegimą. Taip pat ligos priežastis gali būti ir šlapimo pūslės infekcija. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, imuniteto susilpnėjimo, gretutinių ligų, peršalimo ir kitų imunitetą slopinančių ar jo sumažėjimą atspindinčių būklių.

Cistitas neretai išsivysto prasidėjus menopauzei, kai sumažėja estrogenų kiekis, turintis įtakos šlapimo pūslės ir šlapimkanalio veiklai. Senstant organizme mažėja skysčių kiekis, todėl visi jo audiniai sausėja. Tai būdinga ir šlapimo pūslės sienelėms. Jos praranda elastingumą ir dėl to blogiau susitraukinėja, neleisdamos visiškai ištuštėti šlapimo pūslei. Joje likusiame šlapime dauginasi bakterijos, kurios ilgainiui gali sukelti uždegimą. Todėl vyresnėms moterims ši liga linkusi dažnai kartotis, prasideda po menkiausio peršalimo.

Šlapimo pūslės uždegimą paskatina bloga tarpvietės higiena, kai sergama hemorojumi, nesilaiko išmatos, atsiranda tarpvietės, makšties įtrūkimų. Juose dauginasi bakterijos. Patekusios į šlapimo pūslę, jos sukelia uždegimą. Jaunos moterys gali sirgti tiek pat dažnai bei sunkiai kaip ir vyresnės. Joms ligos atsiradimą paskatina gimdymai, cheminės kontracepcinės priemonės, makšties uždegimai, mielių grybelis.

Cistitui išsivystyti turi įtakos ir stresai, kurie išsekina organizmą ir sumažina jo atsparumą. Sumažėjus jo gynybinėms galioms, ima daugintis patogeniniai mikroorganizmai, tarp jų ir cistito sukėlėjai.

Kartais moterims cistito simptomai kartojasi po lytinių santykių.

 

Simptomai

Cistitas pasireiškia padažnėjusiu poreikiu šlapintis ir peršėjimu bei skausmu šlapinantis. Gali skirtis drumzlinas arba kraujingas šlapimas, skaudėti pilvo apačią, apatinę nugaros dalį arba liemens sritį. Skausmas gali būti nuolatinis arba „banguojantis” (tai individualu). Vieniems pacientams skauda, tačiau „nevaro” dažnai šlapintis, kitiems – atvirkščiai. Negydoma infekcija gali išplisti į inkstus ir sukelti jų uždegimą.

 

Gydymas

Pajutus cistito požymius, reikia kreiptis į gydytoją ir kruopščiai gydytis. Kadangi šią ligą dažniausiai sukelia bakterijos, tai paprastai skiriami anitbiotikai. Būtina suvartoti visus paskirtus antibiotikus, net jeigu ligos požymiai išnyksta anksčiau. Uždegiminis procesas gali būti dar ne visiškai pasibaigęs, todėl nustojus vartoti vaistus cistitas gali įgauti lėtinę formą, kurią gydyti gerokai sudėtingiau.

 

Sergant cistitu:

  • Reikia šilčiau rengtis. Praverstų ir sauso pobūdžio šildomosios procedūros: šildymas elektrine ar gumine šildykle, druska ar upės smėliu, pakaitintais iki 35-38°C temperatūros.
  • Reikia vengti sūraus, aštraus, labai rūgštaus maisto, koncentruotų baltymų (mėsos, varškės, sūrio, žuvies, pupelių). Nederėtų valgyti daug rafinuotų, krakmolingų maisto produktų (bulvių, pyrago gaminių), cukraus ir kitų saldumynų.
  • Patartina valgyti kruopų košių, virtų ir troškintų daržovių, gerti šviežių daržovių (morkų, burokėlių, agurkų, moliūgų) ir vaisių (obuolių, kriaušių, abrikosų, juodųjų serbentų) sulčių ir rūgštaus pieno gėrimų, ypač su bifidobakterijomis. Taip maitintis reikia visą gydymo periodą (6-10 dienų) ir 2-3 savaites po jo.
  • Reikia gerti daug skysčių – ne mažiau kaip du litrus per parą (žaliosios, ramunėlių arbatos, negazuoto mineralinio vandens), bet reikia vengti kavos, arbatos, citrusinių vaisių sulčių, gazuoto mineralinio vandens ir gazuotų gėrimų, nes jie dirgina šlapimo pūslę. Dėl tos pačios priežasties reikia atsisakyti ir alkoholinių gėrimų.
  • Sultis, kisielius, kompotus, antpilus geriausia gerti pašildytus. Jie turėtų būti nelabai saldūs. Pomidorų sultis patartina gerti šviežias, nes „pirktinėse” gali būti per daug druskos.
  • Labai naudingas ir atpalaiduojamasis masažas, relaksacija, ramybė. Galima dieną pamiegoti, bet ne ilgiau kaip 3 valandas, nes būtina dažnai gerti skysčių.
  • Karšta vonia, pirtis, sauna nerekomenduotinos, bet šiltas dušas labai praverstų, – ne tik apsiplauti, bet ir skausmui malšinti. Maudantis po dušu, galima naudoti tik specialiai intymiai higienai skirtas priemones.

Sergant cistitu, be medikamentinio gydymo, kurį skyrė gydytojas labai naudingi natūralus uroseptikai:

  • Spanguolių ekstraktas – mažina šlapimo pH ir trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės, todėl slopinamas bakterijų ir mieliagrybių dauginimasis.
  • Rykštenių ekstraktas – skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina žaizdų gijimą bei saugo nuo infekcijos.
  • Meškauogių, petražolių, dirvinio asiūklio, bruknių lapų antpilai – stimuliuoja šlapimo skyrimąsi ir malšina uždegiminius procesus.
  • Arkliauogės lapų nuoviras, kurį reikia gerti tris kartus per dieną, o norint jį pasigaminti, reikia porą šaukštelių lapų užpilti puse litro vandens ir pavirinus apie pusvalandį dar tiek pat laiko palaikius termose gerti.
  • Meškauogės lapų ir pupelių ankščių nuoviras greičiau padeda pašalinti bakterijas ir skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl gaminantis nuovirą, reikia lygiomis dalimis sumaišyti abu augalus ir porą šaukštelių mišinio užpilti puse litro verdančio vandens. Palaukus 15 minučių kol užpilas pritrauks, jį nukošti ir nedideliais gurkšneliais gerti nuovirą visą dieną.
  • Erškėtuogių, žemuogių nuoviras.

Profilaktika

Siekiant išvengti cistito arba jo paūmėjimo:

  • Reikia griežtai laikytis asmens higienos taisyklių, kasdien švariai nuplauti išorinius lytinius organus ir išangę (liejant vandenį tik iš priekio išangės link, o ne atvirkščiai), vengti juos dirginančių higienos priemonių ir kontraceptikų.
  • Įtariant, kad cistitas dažnai kartojasi dėl stresų, reikia stengtis griežčiau kontroliuoti savo emocijas, išmokti greitai atsipalaiduoti, neutralizuoti stresus.
  • Atvėsus orams dėvėti neaptemptus, natūralaus pluošto bei šiltesnius drabužius. Stenktis nesušalti kojų. Jeigu sušalote, kuo greičiau jas įmerkite į karštą vandenį.
  • Sintetinius apatinius, kuriuose puikiai tarpsta mikrobai, keisti į natūralius.
  • Vengti viešų ir įtartinų maudymuisi skirtų vietų, o po maudynių tuojau persivilkti sausais apatiniais. Nesimaudyti šaltame vandenyje.
  • Kasdien išgerti daugiau nei porą litrų skysčių.
  • Nevalgyti aštraus maisto, kuris dirgina šlapimo pūslės gleivinę.
  • Vengti alkoholio ir rūkymo.
  • Po lytinių santykių pasišlapinti ir apsiprausti.
  • Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama profilaktiškai vartoti natūralių uroseptikų (spanguolės, meškauogės, takažolės, petražolės).

Parengė

Visuomenės sveikatos magistrė

Gintarė Vadeikienė