Nėščiųjų anemija


Nėštumo metu neretai vystosi anemija (mažakraujystė). To priežastis – moteris vartoja nepakankamai geležies, kurios, formuojantis kraujotakos sistemai, ypač reikia  besivystančiam vaisiui.

Anemija ištinka maždaug 30% nėščiųjų 16 – 20 nėštumo savaitę. Iš jų 21-27 % būna vadinamoji geležies deficito anemija. Esant normaliam nėštumai, nedidelis hemoglobino kiekio sumažėjimas( iki 11%) moters sveikatai įtakos neturi. Rečiau sutinkamos anemijos, kurių vystymąsi sąlygoja folinės rūgšties trūkumas.

 

Sergančios anemija moterys dažniausiai pagimdo vaikus, kurių hemoglobino ir geležies kiekiai normalūs. Tačiau visgi jų prenatalinis vystymasis vyksta ne itin palankiomis sąlygomis.

Moters organizme sumažėjus hemoglobino kiekiui, vaisius gauna nepakankamai deguonies. Taigi prenatalinė hipoksija tampa pagrindiniu kenksmingu veiksniu. Beveik pusė nėščiųjų, kurios turi anemiją, kenčia ir nuo hiptonijos (žemo kraujospūdžio). Taigi tai ne tik pablogina vaisiaus aprūpinimą deguonimi, bet ir apsunkina vertingų medžiagų įsisavinimą.Dėl šios priežasties vaikas gali gimti turėdamas prenatalinės hipoksijos ir hipotrofijos požymių. Tokie naujagimiai yra linkę sirgti odos ir gleivinių susirgimais.

Kaip užkirsti kelią anemijos vystymuisi?

Kad užkirstume  kelią anemijai, kraujo  analizus reikia  pakartoti penktąjį nėštumo mėnesį. Jei hemoglobino kiekis žemiau normos, gydytojas skiria priešaneminį gydymą. Savo mitybą taip pat būtina papildyti produktais, kuriuose gausu geležies: rupia duona, džiovintais obuoliais, jautiena, burokėliais, granatais, braškėmis ir kt.