Kolpitas

Kolpitas – tai makšties gleivinės uždegimas. Juo skundžiasi daugiau nei pusė pas ginekologą apsilankančių moterų. Sveikoje moters makštyje visada yra bakterijų bei kitokių mikroorganizmų, kuriuos kontroliuoja natūrali makšties rūgštinė aplinka.

Reikėtų nepamiršti, jog kiekvienai moteriai išsiskiria šiek tiek išskyrų per mėnesinių ciklą, tačiau dėl ypač gausaus jų kiekio, neįprasto kvapo, atsiradusio deginimo ar niežėjimo būtina kreiptis į gydytoją, kuris ištirs makšties išskyras.

Natūrali makšties rūgštinė aplinka gali pasikeisti sergant cukralige ar kitomis ligomis, ilgiau vartojant antibiotikų ar kai kurių kontracepcinių tablečių, atsiradus antsvoriui, nėštumo metu ar po gimdymo. Dušas, aptempti, sintetiniai stabdantys natūralią ventiliaciją apatiniai bei kitokie drabužiai, sintetiniai įklotai, prakaitavimas taip pat gali pakeisti normalią vidinę makšties terpę. Būtent tuomet, kai susidaro palankios sąlygos veistis ligą sukeliančioms bakterijoms, dėl pakitusio makšties rūgštingumo gali prasidėti uždegimas, paraudimas ar makšties audinių paburkimas.

Vienas pagrindinių kolpito požymių yra ypač pagausėjusios išskyros. Susirgus ne tik pagausėja išskyrų, bet pasikeičia ir jų kvapas, makštį degina ar niežti. Ligos simptomai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau kolpitą dažniausiai sukelia infekcija, bakterijų ar kitokių mikrobų dauginimasis makštyje, įvairūs cheminiai dirgikliai (pavyzdžiui, muilas, prausikliai ir panašiai), taip pat ir estrogenų trūkumas artėjant menopauzei. Kai kurioms moterims kolpitas gali pasikartoti (pavyzdžiui, pastojus, nėštumo metu ar geriant antibiotikų).

Kiekvienu atveju ligos gydymas yra individualus.

Nereikėtų pasikliauti draugių ar kaimynių rekomendacijomis – prieš perkant vaistų būtina žinoti, kokią ligą jie gydo. Be gydytojo apžiūros ir konsultacijos galima nesunkiai ligas supainioti.

Pavyzdžiui, pagal pirminius požymius gali atrodyti, jog sergama nesunkiai išgydomu kolpitu, o iš tikrųjų gali būti pavojinga lytiškai plintanti liga, kelianti grėsmę sveikatai bei vaisingumui.

Jei kolpitas dažnai kartojasi, reikia atidžiai ir kruopščiai ieškoti tikrosios jo priežasties. Tačiau pirmiausia svarbu tinkamai plauti išorinius lytinius organus (jie turi būti plaunami ir šluostomi iš priekio išeinamosios angos link, o ne atvirkščiai), stengtis nesužeisti makšties bei išorinių lytinių organų prausiantis, įsidedant tamponą į makštį, lytiškai santykiaujant.

Prausiantis geriau neplauti dažnai makšties ir nenaudoti muilų, vonios putų, vonios druskų, dezodorantų ar dušo želė, skirtų intymiai higienai, kurių sudėtyje yra šarminių ar alergizuojančių medžiagų, trikdančių makšties natūralią rūgštinę terpę.