Šienligė (polinozė)

Polinozė arba šienligė (lot. Pollen – žiedadulkė) dar vadinama šieno sloga, šieno karštlige, pavasario – vasaros sloga. Tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu. Šią ligą dažniausiai sukelia medžių, varpinių žolių bei piktžolių žiedadulkės.

Pirmosios žinios apie polinozę rastos jau II a. prieš Kr. K. Galeno darbuose. Liga vadinta rožių karštlige. Kai kuriose šalyse polinoze serga net iki 7% gyventojų, kurie vasaros laukia su baime ir nerimu. Žiedadulkės genetinė kilmė yra vyriška. Tai sudėtingas darinys. Alerginės žiedadulkės savybės priklauso nuo baltymų ir nebaltyminių azoto turinčių junginių. Be to, žiedadulkės turi skvarbos faktorių, kurio padedamos pakliūva ir į alergiško žmogaus gleivines.

Alergizuojančių augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius

Tiriant žiedadulkių spektrą aplinkos ore išskirti 3 pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas esti balandžio 1 – gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, topolio, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros – rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.

 

Pastabos: (x) pažymėti intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos periodai, punktyrine linija – įvairių rūšių žydėjimo pradžia ir pabaiga.
Žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies. Žydėjimo terminai nuo kalendorinių gali nukrypti 7-14 d.
Anksčiau augalai žydėti pradeda pietinėje Lietuvoje, vėliau – pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje.

Polinozės simptomai

Polinoze pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, polinoze susergama anksčiau nei įprasta. Šiai ligai būdinga tai, kad ji kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu, pradėjus žydėti augalams. Jeigu vasara lietinga ir šilta, ligos požymiai esti neryškūs arba galima ir visai nesirgti. Tačiau tai nereiškia, kad kitais metais nepasikartos. Polinoze susirgti gali bet kurio amžiaus žmonės, tačiau daugiausia suserga mokinių. Dažniausios polinozės formos: I) ūmi sloga, 2) dažnas čiaudulys, 3) konjuktyvitas ir blefaritas, 4) sezoniniai galvos skausmai, 5) faringitas ir laringitas, 6) bronchinė astma, 7) klausos pažeidimai, 8) sezoninis vulvitas ir šlapinimosi sutrikimai, 9) kontaktinis dermatitas ir psichikos pažeidimai. 13 – 50% sunkia polinozės forma sergančių ir 2 – 3 metus nesigydančių ligonių išsivysto bronchinė astma. Dažniausiai ji būna kartu su sezoniniu rinokonjuktyvitu. Neretai kartu su alergija žiedadulkėms pasitaiko ir buitinė alergija. Tuomet alergine sloga sergama visus metus – nepriklausomai nuo sezono. Sergantiems polinoze dažnai pažeidžiamos galvos kraujagyslės ir klausos nervas, tadažydėjimo sezono metu vargina stiprūs galvos skausmai ir sutrinka pusiausvyra. Nuožiedadulkių pasitaiko ir epilepsija. Šie reiškiniai prasideda augalų žydėjimo metu, esant ir kitiems polinozės sindromams. Gana dažnai kartu su polinoze vystosi alergija augalinės kilmės maisto produktams, kurių suvalgius prasideda burnos, gleivinės, lūpų niežėjimas, paburkimas.

Polinozės gydymas ir profilaktika

Geriausias gydymas – nutraukti kontaktą su alergenais – išvykti iš tos vietovės, kurioje prasidėjo augalų žydėjimo sezonas. Jei tai neįmanoma, reikia kreiptis į alergologą. Jis paskirs vaistų ligos požymiams sušvelninti. Negalima patiems vartoti vaistų nuo slogos ilgiau kaip tris dienas, nes nuo jų gali atsirasti dar stipresnė sloga.
Jei kreipsitės į alergologą anksti pavasarį, jis paskirs sezoninės profilaktikos vaistų. Tai labai sumažins gleivinių jautrumą žiedadulkėms.
Geriausia kreiptis į gydytoją alergologą vėlyvą rudenį, praėjus žydėjimo sezonui. Jis nustatys augalus – kaltininkus ir paskirs sezoninį gydymą ligą sukėlusiais alergenais. Gydymas užtrunka visą žiemą. Kartojamas kelis metus paeiliui. Pasveiksta 60 – 80% ligonių, o astmos pavojus sumažėja 20 kartų.

Būsimą mažylį saugoti nuo alergijos reikia dar jam negimus. Nėščioji, ypač jei pati alergiška ar šeimoje yra ar buvo alergiškų ligonių, privalo kuo mažiau valgyti citrusinių vaisių, riešutų, medaus, karvės pieno. Gimus kūdikiui, nuo alergijos reikia saugotis abiems. Stengtis, kuo ilgiau maitinti krūtimi – ne trumpiau kaip 6 mėn. Motinos pienas yra ne tik pagrindinis kūdikio maistas, bet ir galinga naujagimio apsaugos ir imuninės sistemos reguliavimo priemonė.

Ligos profilaktikai labai svarbu išgydyti lėtinius infekcinius židinius, sanuoti dantis, nes mikrobiniai alergenai įjautrina organizmą ir jis tampa laidesnis žiedadulkėms. Sergantįjį polinoze gydyti reikia pradėti kuo anksčiau.

PATARIMAI SERGANTIESIEMS

  • Kadangi ligos eiga priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore, reikia vengti vietų. kur daug žalumos: sodų, parkų, užmiesčio teritorijų;

  • Žolę prie namų reikia nupjauti, kol ji dar nepradėjo žydėti;

  • Atostogauti su vaikais geriausia ten, kur mažiau žiedadulkių – prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose;

  • Išeinant į gatvę, reikia užsidėti gerai priglundančius prie veido akinius, nosį patepti apsauginiu tepalu. Grįžus į namus, akis ir nosį praplauti specialiu tirpalu. Pasikeisti viršutinius drabužius;

  • Atidarius langą, pakabinti drėgną užuolaida arba marlę;

  • Važiuojant mašina, neatidarinėti langų. Kaime negulėti ant šieno;

  • Kambarius vėdinti anksti rytą arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios ant žemės;

  • Nelaikyti kambaryje žydinčių gėlių (ypač pelargonijų, raktažolių – primulių);

  • Patariama kondicionuoti kambario orą;

  • Nevartoti vaistažolių kremų;

  • Būtina kasdien valyti dulkes.

  • Laikantis teisingo dienos režimo, racionalios mitybos, vengiant alergiškos buitinės aplinkos, galima apsaugoti nuo alerginių ligų net tuos vaikus, kurie yra paveldėję polinkį jomis sirgti.