Labirintitas

Labirintitas – vidinės ausies uždegimas. Jis gali pasireikšti kaip ūmaus ar letinio otitis media komplikacija arba prasidėti del sudirginimo operacijos metu, ar po galvos traumos su   lūžiu. Skiriamas ūmus serozinis ir ūmus destrukcinis labirintas.

Ūmus serozinis labirinritas visiškai nepanaikina vidinės ausies funkcijos, nors mažesni pažeidimai gali būti negrįžtami. Klausa gali nusilpti, o pacientą gali varginti svaigimas, pykinimas ir vėmimas. Dažnai pa-sireiškia nistagmas (į sergančiają pusę).

Ūmus destrukcinis labirinritas dažniausiai kyla del bakterinės infekcijos. Pacientas patiria sriprų svaigimą, pykinimą ir vemimą. Del ligos greitai (per valandas ar paras) išnyksta klausa ir pusiausvyros funkciįa. Liga labai sunki, pasitaiko mirties arvejų.

 

Otiatrijoje dažniausia liga yra timpanogeninis labirintitas. Juo susergama kai infekcija patenka į vidinę ausį iš vidurinės ausies. Sergant smegenų dangalų uždegimu, gali prasidėti ir meningogeninis labirintitas. Kai yra ūminis otitas, procesas į vidinę ausį dažniausiai išplinta per sraigės langelį, o kai lėtinis epitimpanitas, – per susidariusią labirinto sienoje fistulę, kuri susidaro dėl cholesteatomos ar kariozinio proceso.

Klinikinės formos: serozinis, pūlingas ir nekrozinis.

Serozinis- padaugėja limfos, susidaro eksudato ir nedaug limfocitų, labirinte padidėja slėgis.
Pūlingas, eksudate daug leukocitų, uždegimas apima ir sunaikina plėvinį labirintą, receptorius. Gali pasireikšti „labirintinė ataka“, kuriai būdinga: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimas, spontaninis nistagmas. Uždegimo pradžioje labirintas yra dirginamas, vėliau jo funkcija prislopinama arba visai išnyksta. Todėl proceso pradžioje nistagmo kryptis yra į nesveiką pusę, o vėliau – į sveiką ausį. Galvos svaigimo kryptis yra į priešingą nistagmui pusę. Sergant labirintitu, klausa pablogėja, net apkurstama, bet kai yra serozinė forma ar ribotas labirintitas, ji neretai sugrįžta, o po pūlingo – lieka kurčia.

Ribotas labirintas – dėl kariozinio proceso ir cholesteatomos susidariusi fistulė, dažniausiai lateralinio pusratinio kanalo ampulėje, pasiekia endostą. Čia susidarančios granuliacijos atriboja kariozinį procesą nuo perilimfos. Tačiau toksinai per šią kliūtį patenka į perilimfą, sukelia ir plėvinio labirinto reakciją. Neretai dėl apsauginių organizmo reakcijų pusratinio kanalo siaurumo infekcija lokalizuojama.

Klinika: simptomų, kad yra fistulė tam tikrą laiką gali nebūti. Kartais, atsitiktinai paspaudus kramslį, gali susvaigti galva. Lėtiniam otitui paūmėjus ir infekcijai prasismelkus į labirinto vidų, atsiranda jo dirginimo simptomų: galvos svaigimas, pykinimas, aplinkos daiktai sukasi į vieną pusę, sutrinka pusiausvyra, einant svyruojama, nistagmas būna į nesveikąją pusę.

Kalorizacinis nistagmas sukeliamas lengvai. Klausa gali susilpnėti , bet dažniau lieka tokia pat, koką sąlygojo otitas. Svarbiausias riboto labirintito požymis – teigiamas fistulinis simptomas – paspaudus kramslį ar landoje orą Policerio balionu, atsiranda nistagmas į tiriamos ausies pusę, susvaigsta galva.

Gys: stacionarinis, chirurginis.  Gydoma pgr liga, infekcijos židinio sanacija. Daroma bendraertmė ausies operacija, dažniausiai skiriant antibiotikų(metranidazolis, penicilinas, IIIcefalosporinai). Skysčiai.  Migdomieji.

Difuzinis labirintitas skiriamos dvi difuzinio labirintito formos: serozinė ir pūlinga. Sergant seroziniu labirintitu, mikrobai labirinte nesidaugina, tačiau į jį pakliūva toksinai iš vidurinės ausies pūlingo židinio ( per sraigės langą ar fistulę pusrytiniame kanale).

Klinika: sutrukdžius labirinto funkciją, išryškėja „labirintinės atakos“ simptomai, tačiau jie yra būdingi jau labirinto slopinimui, būtent, nistagmas nukreiptas į sveikąją pusę. Klausa ryškiai susilpnėja. Kalorizacinis nistagmas dažnai nesukeliamas. Atskirti serozinę ir pūlingą labirintito formas gana sunku. Jei pasveikus klausa ir vestibulinė funkcija pagerėja ar sunormalėja, greičiausiai buvo serozinis labirintitas.

Pūlingas labirintitas- sunkiausia labirintito forma. Infekcija, pakliuvusi į vidinę ausį, joje dauginasi, labirinte susidaro pūlingo eksudato, sunaikinamas plėvinis labirintas su receptoriais.

Klinika: pūlingo labirintito pradžia būna audringa, „labirintinės atakos“ simptomai labai ryškūs. Klausa išnyksta. Tai rodo garso lateralizacija (Vėberio mėginys) į sveiką ausį. Išnyksta vestibulinė f-ija – veikiant šiltu vandeniu nesveiką ausį, nistagmo kryptis išlieka ta pati ( į sveiką pusę). Pasveikus klausa nesugrįžta, vestibulinė funkcija ilgainiui kompensuojama. Atliekant sukimo mėginį, atsiradusio nistagmo trukmė būna vienodai sutrumpėjusi ir sukant į kairę, ir sukant į dešinę.

Gyd: ligoniai skubiai hospitalizuojami, operuojami (antromastoidektomija) skiriant intensyvią a/b terapiją. Jei reikia, skiriama dehidratuojančių  vaistų ir simptominis gydymas. Šalinti patį labirintą paprastai nereikia.