Faringitas (ūminis)

ŪMINIS FARINGITAS

Etiologija. Tai ūminis ryklės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia A grupės Streptococcus pyogenes, įvairūs virusai ir Mycoplasma pneumoniae. Herpes simplex, Epštein-Baro virusas, adenovirusai ir enterovirusai taip pat gali sukelti ryklės uždegimą. Streptokokiniu faringitu iki 3 metų vaikai serga retai, 5-7 ir 12- 13 metų -dažniau. Šia liga paprastai sergama vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, o nebakteriniu faringitu – vienodai dažnai įvairiu metų laiku. Mycoplasma pneumoniae faringitą dažniau sukelia žiemą, o adenovirusai – šiltuoju metų laiku. Nustatant faringito priežastis, dažnai neaptinkama jokio etiologinio faktoriaus. Uždegimas paliečia minkštąjį gomurį ir tonziles, dėl to neretai ligai būna būdingi tonzilofaringito požymiai.

Diagnozė. Ligos pradžia ūmi. Ligoniai skundžiasi gerklės sausumu, perštėjimu ir skausmais. Kosulys būna sausas, dažnas. Vyrauja subfebrili, rečiau – febrili temperatūra. Žiotys, jų lankai, liežuvėlis ryškiai hiperemiški, paburkę. Užpakalinė ryklės siena patinusi, hiperemiška, prisėta išburkusių, uždegimo apimtų soliįarinių limfinių folikulų. Tonziles dažnai paburkusios, hiperemiškos. Vidutinė ligos trukmė – 2 savaitės.

Diferencinė diagnostika. Vaikams, sergantiems adenovirusiniu faringitu, kartais ant tonzilių ir užpakalinės ryklės sienos matyti plėvele arba salelėmis išsidėsčiusios apnašos, išnykstančios per 2-4 dienas. Apnašos nusiima nesunkiai. Sergant difterija, šiek tiek padidėja tonziles, žiočių, užpakalinės ryklės sienos gleivinė nelabai hiperemiška, pievinės apnašos ištisai arba salelėmis išsidėsčiusios ant tonzilių, rečiau – ant žiočių lankų bei minkštajame gomuryje ir ant užpakalinės ryklės sienos. Plėvelė būna pilkšvai baltos spalvos, sunkiai nusiima. Abejojant diagnoze, daromi bakteriologiniai tyrimai. Sergančiųjų gripu žiočių lankų, minkštojo gomurio ir užpakalines ryklės sienos kraujagyslės būna išsiplėtusios ir hiperemiškos, ten taip pat matyti kai kur susiliejančios taškinės kraujosruvos, toksikozės simptomai.

Sloga paprastai siejasi su ryklės uždegimu. Nazofaringitą (rinofaringitą) dažnai sukelia meningokokinė infekcija. Ligai būdinga neaukšta, kartais normali temperatūra. Svarbiausi simptomai: gerklės ir galvos skausmai, galvos svaigimas, užgulta nosis, žiočių ir ryklės gleivinės hiperemija bei paburkimas. Diagnozę padeda patikslinti kruopšti anamnezės duomenų analizė (kontaktas su meningokokinė infekcija), juosmeninė punkcija ir bakteriologiniai tyrimai.

Svarbu streptokokinį faringitą diferencijuoti nuo virusinio, nes“jų gydymas labai skiriasi. Remiantis bakteriologinio pasėlio duomenimis, net radus A grupės Streptococcus pyogenes, negalima“, tvirtai nusakyti ligos sukėlėjo, nes 15% sveikų vaikų yra infekcijos nešiotojai. Diagnozei patikslinti ligos pradžioje ir vėliau nustatoma antistreptolizino titras, o konstatavus klinikinius streptokokinio faringito simptomus,- streptokokinio faringito diagnozė.