Skip to content

Alergija šokoladui

Šokoladas – karališkas skanumynas, kartu su kakavos pupelėmis atkeliavęs iš Centrinės Amerikos ir paplitęs po visą pasaulį. Pirmieji šokoladą gaminti pradėjo Amerikos indėnai, kurie kakavos pupeles maišydavo su čili pipirais, ir iš gauto mišinio gamindavo šildantį gėrimą – karštą šokoladą. Toks šokoladas, kokį valgome šiandien, yra 200 metų eksperimentų Europoje ir Šiaurės Amerikoje rezultatas. Šiais laikais galime rinktis ne tik iš pieniško, balto ar kartaus šokolado, bet ir iš daugybės kitokių šokoladinių saldumynų, pagardintų įvairiais priedais.

Tačiau, kad ir koks nepakartojamas būtų šokolado skonis, ne visi gali juo mėgautis. Nemažai žmonių mano, kad yra alergiški šokoladui. Tačiau tikra alergija šokoladui, tai yra kakavai, iš kurios jis gaminamas, yra labai reta. Dažniausiai alergiją sukelia įvairūs priedai, naudojami šokolado gamyboje. Tačiau kad ir kas sukeltų alergiją, simptomai būna panašūs: galvos skausmas, rėmuo, perštintys, niežtintys ir paraudę bėrimai, galvos svaigimas ar net anafilaksinis šokas.

Aukštos kokybės, geras ir tikras šokoladas gaminamas tik iš kakavos miltelių, kakavos sviesto, cukraus ir kartais pridedama šiek tiek vanilės. Tačiau dažniausiai masinės gamybos šokoladas turi žymiai mažiau kakavos, o jį gaminant dedami visokie priedai, tokie, kaip pienas, sojos lecitinas, dideli kiekiai cukraus, riešutai, gliuteinas, įvairūs prieskoniai, dažai, konservantai ir kiti. Šie priedai dažniau sukelia alergines ir kitas nepageidaujamas reakcijas nei pats grynas šokoladas ar kakava. Štai keli iš jų:

– Pienas (pieno baltymas kazeinas ir pieno išrūgų milteliai). Tai vienas iš labiausiai paplitusių alergenų. Jei esate alergiškas pienui, rinkitės tamsųjį kartų šokoladą.
– Riešutai. Tai taip pat vienas labiausiai paplitusių maisto alergenų, kuris gali sukelti net anafilaksinį šoką ir mirtį. Riešutams alergiški asmenys turėtų atsargiai perskaityti gaminių pakuotes, nes dažnai ten įspėjama apie galimus riešutų pėdsakus net ir paprastame šokolade. Tai svarbu, nes alergizuoja net ir labai mažos alergenų dalelės, kurios gali patekti tiesiog gaminant skirtingus gaminius viename fabrike.
– Sojos pupelės (sojos lecitinas). Tai dažnas maisto alergenas, naudojamas ir šokolado gamyboje, ypač pigesniame ir prastesnės kokybės šokolade.
– Kviečiai ir gliuteinas. Kviečiai – labai paplitęs maisto alergenas, dažnai naudojamas ne paties šokolado, bet šokoladinių saldainių ir batonėlių gamyboje. Gliuteinas gali būti maisto netoleravimo priežastis.

Šokolade gausu įvairių cheminių medžiagų. Dalis jau minėtų gali alergizuoti, bet yra tokių, kurios ir nealergiškam žmogui gali sukelti nemalonius reiškinius:
– Kofeinas. Nors šokolade jo daug mažiau nei kavoje, tačiau kofeinas gali padidinti dirglumą, sukelti miego problemas, nuovargį, rėmenį.
– Teobrominas. Tai alkaloidas, pasižymintis tik 1/10 stimuliuojančio kofeino poveikio, tačiau jis gali būti galvos skausmo priežastis, o taip pat yra toksiškas šunims ir kitiems gyvūnams.
– Feniletilaminas. Tai cheminė medžiaga, labai panaši į natūraliai organizme esančius centrinės nervų sistemos mediatorius. Feniletilaminas gali sukelti nuotaikos svyravimus, smegenų kraujagyslių išsiplėtimą, galvos skausmus.
– Tiraminas. Gali sukelti galvos skausmus.

Kiekvienos maisto alergijos gydymui svarbiausia yra vengti alergeno. Tačiau įtariant alergiją šokoladui, dažniausiai užtenka atsisakyt tik to šokolado, kuriame yra tam tikrų alergizuojančių priedų.

Juk taip smagu kartais pasimėgauti tirpstančia burnoje šokolado plytele!

Parengta, konsultuojantis su gyd. Aiva Vaivariene