Alergija sojai

Soja ir sojos pupelės priklauso vieniems iš dažniausiai alergijas sukeliančių maisto produktų visame pasaulyje. O kadangi kasdieniniame maisto racione sojos naudojama vis daugiau, tai alergija jai tampa vis aktualesne problema šiais laikais.

Alergija sojai, kaip ir bet kuriam kitam maisto produktui, gali pasireikšti įvairiais simptomais. Tai gali būti odos bėrimas spuogeliais, paraudimas, patinimas, viduriavimas, atopinis dermatitas, gerklės tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas (ypač, jei alergeno įkvėpiama) ir net anafilaksinis šokas. Kiekvienam žmogui alergijos simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo jo individualios organizmo reakcijos į alergeną.

Nors pasaulyje pastebima, kad alergija sojai dažnai būna paveldima ir perduodama iš kartos į kartą, tačiau šis reiškinys nebūdingas Lietuvoje. Pas mus ši alergija atsirado tik prieš gerus 20 metų, kai lietuvių racioną papildė soja ir jos produktai, ypač sojos pienas, iš pradžių naudotas kūdikių maistui. Taigi, Lietuvoje alergija sojai yra pakankamai „jauna“, tačiau vis populiarėjanti alergija dėl vis platesnio sojos vartojimo.

Soja – puikus, maistingas ir baltymų gausus produktas, dažnai vartojamas vegetarų kaip mėsos pakaitalas. Vegetarai dažnai maisto ruošimui naudoja grynas sojų pupeles ar iš jų pagamintą sausą faršą bei įvairius kepsniukus. Tačiau alergija sojai pasireiškia ne vien tik vegetarams bet ir daugybei kitų asmenų, kurie nevartoja šių grynų produktų. Taip yra dėl vis plačiau naudojamos sojos maisto pramonėje kaip maisto priedo. Todėl įtariant alergiją sojai ir norint jos išvengti, reiktų atidžiai pastudijuoti maisto produktų etiketes ir jų sudėtį. Sojos dažnai randama margarine ir aliejuje. Tai gali būti grynas sojų aliejus, ar tiesiog augalinis aliejus, kuriame yra nemaža dalis ir sojos aliejaus. Sojos skaidulų dažnai dedama į tokius produktus, kaip pieniškos dešrelės ir kitos dešros. Iš sojų gaminamas švelnus sūris tofu, jų dedama ir į kitus sūrio produktus. Be to, iš sojos gali būti gaminami desertai. Įdomu tai, kad sojos galima rasti ir kosmetikoje bei kitose grožio produktuose, kuriuose gausu vitamino E, nes pastarasis dažnai išgaunamas iš sojų aliejaus.

Ypač reiktų atkreipti dėmesį į vaikams ir kūdikiams duodamą pieną ir pieno mišinukus, nes jie dažnai būna pagaminti iš sojos. Tai ypač aktualu, nes alergija sojai dažniausiai ir pasireiškia vaikams bei naujagimiams. O sojos pieno ir kitų produktų vengimas mažame amžiuje yra viena iš veiksmingiausių priemonių, gydant šią alergiją ir norint ją išaugti. Yra apskaičiuota, kad maždaug 25 procentai vaikų alergiją sojai išauga per metus, jei jų maisto racione visiškai nebūna jokių sojos turinčių produktų.

Manoma, kad dar viena priežastis dėl populiarėjančios alergijos sojai, yra genetiškai modifikuota soja, kuri naudojama vis plačiau. Pavyzdžiui, iš jos pagaminti visi Lietuvoje randami sojos aliejai. Nors visi norime ir turėtume žinoti, ką vartojame, kad galėtume rinktis, tačiau pagal galiojančius nacionalinius ir Europos Komisijos teisės aktus, informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus maisto produktų ženklinimo etiketėse turi būti nurodoma, kai produkte yra daugiau nei 0,9 proc. genetinės modifikacijos. Dėl šios priežasties, ragaudami naujus produktus, niekada negalime būti tikri, kad jie mums nesukels jokių nepageidaujamų reakcijų.


Visiems sojai alergiškiems asmenims svarbu vengti ir nevartoti sojos. Tačiau kartais tai padaryt gali būti sudėtinga, dėl vis platesnio jos naudojimo maisto pramonėje. Dažniausiai „slaptos sojos“ pėdsakus maisto produktuose galima rasti tik analizuojant maisto produktų etiketes ir sudėtį. Tai užima nemažai laiko, tačiau gali gerokai pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę.

Parengta, konsultuojantis su gyd. Aiva Vaivariene