Didelė žmonių dalis myli naminius gyvūnelius, juos laiko savo namuose ir augina. Naminiai gyvūnėliai mums gali suteikti jaukumo, švelnumo ir komforto pojūčius. Tačiau net 10% žmonių turėtų rimtai susimąstyti prieš parsinešdami namo naują gyventoją, kuris jiems gali sukelti nemalonią alergiją.
Gana dažnai manoma, kad alergiją sukelia pats naminių gyvūnėlių kailis, tačiau iš tiesų alergizuoja odos gabaliukai pleiskanos, seilėse esančios dalelės, baltymai, šlapimas. Labiausiai paplitusios alergijos katėms ir šunims, tačiau konkretus asmuo gali būti alergiškas ir pelėms, žiurkėms, jūrų kiaulytėms, triušiams, žiurkėnams, naminiams paukščiams, arkliams, karvėms ar net vėžliukų ir egzotinių žuvyčių maistui. Alergizuoti gali ir paprastai naminiu gyvūneliu nelaikomas tarakonas.
Alergija kažkokiam gyvūnui gali sukelti simptomus, labai panašius į simptomus, kuriuos sukelia šienligė: čiaudulys, bėganti ar užgulusi nosis, perštinčios ir ašarojančios akys, perštinti gerklė ir nosis. Tiesioginis kontaktas su alergenu gali pasireikšti kaip raudonas niežtintis bėrimas. Asmenims, sergantiems astma, naminiai gyvūnėliai gali išprovokuoti ir ligos paūmėjimą. Tokie ir kiti panašūs simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus minutėms po kontakto su alergenu. Jei jautrumas mažas, simptomai gali išryškėti ir po kelių valandų.
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas – vengti kontakto su jais. Todėl alergiškas žmogus, turintis savo gyvūnėlį, turėtų jam surasti naujus patikimus šeiminkus, o savo namus kruopščiai išvalyti, kad juose liktų kiek įmanoma mažiau alergenų. Beje, net atsisakius gyvūnėlio ir išvalius namus, alergenų juose gali likti net iki 6 mėnesių.
Jei naminio gyvūnėlio atsisakti neįmanoma ar alergija nėra labai stipri, štai keletas patarimų, kaip ją dar labiau palengvinti:
– Kuo dažniau tvarkykite namimių gyvūnėlių narvelius. Būtų idealu, jei šį darbą atliktų nealergiškas žmogus. O turintiems alergiją narvelį patartina tvarkyti su kauke ir pirštinėmis, baigus darbą – nusiplauti rankas, veidą, išsiskalbti rūbus.
– Namuose susikurkite zoną, kurioje nebūtų gyvūnėlio. Tokiai zonai turėtų priklausyti ir miegamasis. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad alergenų gali patekti per orą, daiktus ir drabužius, o ne vien tik su pačiu gyvūnu.
– Atsisakykite baldų, kurie sulaiko alergenus. Vertėtų atsisakyti kilimų, medžiaginius minkštus baldus keisti į pagamintus iš odos ar vinilo, o vietoj medžiaginių užuolaidų patartina rinktis plastikines žaliuzes.
– Dažnai tvarkykite kambarius, valykite dulkes, siurbkite grindis. Patartina naudoti gerus dulkių siurblius su HEPA ar vandens filtru.
– Pagal galimybes stenkites laikyti gyvūnėlį lauke, o ne namie, kur gyvenate. Vertėtų nepamiršti, kad alergenus galima parnešti iš lauko į namus ant rūbų, daiktų, odos.
– Kuo dažniau prauskite gyvūnėlį. Kačių ir šunų prausimas bent kartą per savaitę gali labai sumažinti alergijos riziką.
– Žmonės, kurie alergiški paukščiams, neturėtų miegoti ant pūkinių pagalvių.
– Persikraustant į butą ar namą, kuriame kažkas jau gyveno, alergiški asmenys turėtų pasidomėti ar jame nebuvo laikytas alergiją sukeliantis gyvūnėlis, nes alergenai tokiame būste gali išlkiti net iki pusės metų.
Kad ir kokie mieli atrodytų kai kurie gyvūnėliai, tačiau yra žmonių, kurie jais gali džiaugtis tik iš tolo. Todėl prieš renkantis naują namų gyventoją, visada verta gerai pagalvoti, kad vėliau jam netektų ieškoti naujų namų.
Parengta, konsultuojantis su gyd. Aiva Vaivariene