Etiologija ir patogenezė. Tetanija (gr. tetanos- sustingimas, traukuliai) — liga, susijusi su prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumu, sutrikus medžiagų (ypač kalcio) apykaitai. Liga gali išsivystyti dėl prieskydinių liaukų uždegiminių (tuberkuliozė, sifilis, gripas, tymai), navikinių bei amiloidinių pakitimų. Dalies ligonių susirgimo priežasties nepavyksta išaiškinti (idiopatinė hipoparatireozė). Simptominė tetanija pasitaiko, sergant ūminėmis infekcinėmis, virškinimo trakto ligomis, kai sutrinka kalcio rezorbcija ir padidėja jo išskyrimas (viduriavimas, vėmimas ir t. t.), taip pat esant padidėjusiam kalcio pareikalavimui (pvz., nėštumo metu).
Patogenezę apibūdina sumažėjusi paratireoidinio hormono produkcija, dėl ko labai padidėja nervų-raumenų jaudrumas, sutrinka įvairių medžiagų apykaita, vystosi distrofija. Sumažėjus paratireoidinio hormono kiekiui, organizmas blogai įsisavina kalcį, nesugeba pakankamais kiekiais išskirti neorganinio fosforo, dėl to kraujo serume sumažėja kalcio ir padidėja fosforo koncentracija, pakinta pusiausvyra tarp natrio ir kalio, kalcio ir magnio. Tai turi nemažą reikšmę nervų-raumenų jaudrumo didėjimui.
Patologinė anatomija. Tiriant nustatoma prieskydinių liaukų atrofija, degeneracija, kartais aptinkama kraujosruvų. Pasitaiko atvejų, kai prieskydinėse liaukose patologinių pakitimų nebūna.
Klinika. Skiriamos dvi tetanijos formos: slapta, arba latentinė, ir atvira, arba manifestinė. Latentinė forma ilgą laiką jokiais simptomais nepasireiškia, ją gali išprovokuoti įvairūs veiksniai (infekcijos, trauma, narkozė, nėštumas ir kt.); atvira forma paprastai prasideda ūmiai.
Sergantieji latentine forma skundžiasi galūnių tirpimu, širdies plakimu, spaudimu širdies srityje, galvos ir raumenų skausmu, obstipacija bei kitais bendro pobūdžio negalavimais. Objektyvaus tyrimo metu nustatoma sustiprėjusi chronaksija, teigiamas Chvosteko, Truso ir kiti padidėjusio neuromotorinio dirglumo simptomai.
Atvira tetanija pasireiškia priepuoliais. Paprastai prieš priepuolį jaučiamas sustingimas burnos srityje. Priepuolio metu būna atskirų raumenų grupių toniniai, kartais kloniniai traukuliai. Dėl padidėjusios mimikos raumenų tonuso būna savita veido išraiška—„risus sardonicus". Ji nuo natūralios šypsenos skiriasi tuo, kad burnos kampai esti patraukti žemyn (juokiantis jie pakyla aukštyn), be to, veidas atrodo lyg sutinęs. Dėl viso to jis būna panašus į žuvies snukį.
Sergant tetanija, gali būti išilginiai kraujagyslių spazmai (palpuojant konstatuojamas jų sustandėjimas). Spaudimo jausmas krūtinės srityje priklauso nuo nedidelio vainikinių arterijų, taip pat nuo širdies raumens spazmo (kardiotetanija). Vainikinių arterijų spazmai kartais būna staigios mirties priežastimi. Pulsas padažnėjęs, kraujospūdis normalus, elektrokardiogramos P—Q tarpas pailgėjęs. P—Q tarpo trumpėjimas arba normalizavimasis po kalcio tirpalo įšvirkštimo į veną laikomas palognomoniniu tetanijos simptomu. Neretai pasitaiko pasunkėjęs kvėpavimas. Kartais išsivysto panašus į bronchinę astmą priepuolis; jo metu plaučių srityje girdima sausų karkalų. Neretas laringospazmas su girdimu garsiu kvėpavimu. Jam ilgiau užsitęsus, jei nesuteikiama pagalba, ligonis gali mirti. Kartais pasitaiko pilvo skausmas. Jis priklauso nuo prievarčio arba žarnų įvairių segmentų spazmų. Kepenys gali būti padidėjusios. Dėl šlapimo pūslės raumenų spazmo esti dizurija arba naktinis šlapimo nelaikymas. Ligoniai jautrus, blogos atminties; kartais pasitaiko hipochondrija. Priepuolio metu sergantieji gali netekti sąmonės, kartais būna histerinio pobūdžio psichozė. Priepuolio metu kraujo serume labai padaugėja adrenalino, sumažėja kalcio, padidėja fosforo kiekis.
Ligos eiga lėtinė; paprastai ligonio būklė pablogėja pavasarį ir rudenį.
Diagnozė. Kai aprašyti nusiskundimai būna po subtoleilinės tireoidektomijos, reikia pagalvoti apie galimą tetaniją, kurios diagnozę patvirtina kruopštus ligonio ištyrimas. Sunkius tetanijos priepuolius, pasireiškiančius konvulsijomis, sąmonės netekimu, tenka atskirti nuo epilepsijos. Elektroencefalografiniai pakitimai taip pat turi kai kurį panašumą. Tačiau, sergant epilepsija, kalcio ir fosforo apykaita būna mažiau sutrikusi, o adrenalino kiekis kraujo serume esti nepakitęs.
Gydymas. Atvira tetanija gydoma stacionare; latentinės tetanijos atvejais galimas ir ambulatorinis gydymas. Ligoniui būtina ramybė.
Prognozė. Dauguma atvejų prognozė gyvenimo atžvilgiu gera, gydymo atžvilgiu — bloga. Sergančiųjų tetanija darbingumas ribotas.