Skip to content

Hipotireozė ir Miksedema

Hipotireozė — tai skydliaukės funkcijos nepakankamumas, išsivystęs dėl įvairių procesų. Sunki hipotireozė vadinama miksedema (gr. myxa — gleivė, oidema — pabrinkimas, patinimas).

Etiologija ir patogenezė. Liga gali išsivystyti, per didelę liaukos dalį pašalinus operacijos metu, sunykus jos funkcijai, nesaikingai gydant rentgeno spinduliais, radioaktyviosiomis medžiagomis hipertireozę arba kardiopatiją, sergant įvairios kilmės tireoiditais, Redelio struma, endeminiu gūžiu, gydant Bazedovo ligą antitireoidiniais preparatais. Etiologiniu faktoriumi gali būti ūminės (gripas, rožė, angina) bei lėtinės (tuberkuliozė, sifilis) infekcinės ligos. Miksedema gali išsivystyti dėl hipofizės priekinės dalies, smegenų žievės bei tarpinių smegenų pakenkimo. Kartais susirgimo priežastimi būna sunki neuropsichinė trauma. Neretai miksedemos etiologijos nepavyksta nustatyti. Daug kartų gimdžiusios ir sulaukusios klimakterinio periodo moterys šia liga serga dažniau, negu vyrai.

Yra žinoma, kad skydliaukės hormonai turi nemaža įtakos įvairiems organizmo gyvybiniams procesams. Priklausomai nuo skydliaukės pakenkimo ir išskiriamų hormonų kiekio sumažėjimo laipsnio, sutrinka organizme oksidinimo-fosforinimo procesai, baltymų, angliavandenių, vandens, elektrolitų apykaita, kitų endokrininių liaukų, nervų, kardiovaskulinės sistemos ir kitų organų funkcija.

Patologinė anatomija. Skydliaukė būna sumažėjusi, peraugusi jungiamuoju audiniu. Kitos endokrininės liaukos pakitusios įvairiai. Priekinė hipofizės dalis paprastai esti padidėjusi, čia aptinkama daugiau bazofilinių ląstelių. Poodinis ląstelynas sustorėjęs, jame gausu panašios į gleives mucininos medžiagos, turtingos hialuroninės ir chondroitinsieros rūgšties. Kraujagyslėms būdinga dideli, neatitinkantys amžiaus, aterosklerotiniai pakitimai.

Klinika. Ligoniai skundžiasi bendru fiziniu ir protiniu silpnumu, greitu nuovargiu, parestezijomis, raumenų ir sąnarių bei galvos skausmu, bloga atmintimi, mieguistumu, vidurių užkietėjimu, svorio augimu ir blogu šalčio toleravimu. Apžiūros metu atkreipia dėmesį būdinga sergančiųjų išvaizda, kalbėsena ir elgsena. Ligonių veidas apskritas, be mimikos, oda gelsvos spalvos, skruostai paraudę arba su atskiromis raudonomis dėmėmis (dažytos lėlės išvaizda). Jie kalba lėtai, paprastai žemu balsu, užmiršta tai, ką neseniai pasakė. Eisena sunki, oda sausa, sunkiai suimama į raukšlę, pleiskanojanti, plaulai trapūs, anksti pražyla, slenka, nagai trapūs, jų paviršius nelygus. Sunkiais atvejais pabrinkimas išplinta po visą kūną, tačiau paspaudus duobutės nelieka. Paprastai skydliaukė nepadidėjusi. Retai pasitaiko, kai miksedema išsivysto dėl skydliaukės adenomos su ryškiu gūžiu, esant padidėjusiam jodo kaupimuisi skydliaukėje.

Sergant miksedema, būna dideli pakitimai įvairiuose vidaus organuose. Pulsas retas, paprastai ne dažnesnis kaip 60 tvinksnių per minutę, kraujospūdis normalus arba sumažėjęs; retai pasitaiko hipertenzija. Pastarosios priežastys ir patogenezė, sergant miksedema, dar neišaiškintos. Širdies ribos išsiplėtusios į abi puses, tonai duslūs, ties viršūne gali būti girdimas funkcinis sistolinis ūžesys. Tiriant rentgenu, matoma tįstanti ant diafragmos, lėtai pulsuojanti širdis; rentgenokimografinis tyrimas parodo sumažėjusias visų širdies segmentų ekskursijas.

Sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir sumažėjusio vidinio audinių kvėpavimo sąlygomis esti sulėtėjęs išorinis kvėpavimas: ligoniai kvėpuoja 10—12 kartų per minutę.

Sumažėjus organizmo atsparumui, ligoniai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų kataru, pneumonija, įvairiomis infekcinėmis ligomis. Jiems anksti išsivysto didelė plaučių emfizema, neretai esti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, apetito stoka; liežuvis išbrinkęs, laisvos druskos rūgšties išskyrimas skrandyje sumažėjęs. Dėl ryškios hidrofilijos išskiriama mažai aukšto lyginamojo svorio šlapimo. Vyrams sutrinka lytinis potraukis ir potencija, moterims — menstruacijos; beveik visuomet būna nevaisingumas. Būdinga raumenų silpnumas, sausgyslinių refleksų sumažėjimas, sąnarių ir raumenų skausmas bei parestezijos. Kai miksedema prasideda ankstyvoje vaikystėje arba esti įgimta, labai atsilieka psichikos bei intelekto vystymasis.

Sergant miksedema, paprastai būna sumažėjusi pagrindinė medžiagų apykaita ir mažesnis radioaktyvaus jodo kaupimasis skydliaukėje. Tiriant kraują, gali būti nustatoma hipochrominio tipo anemija, leukopenija, neutropenija ir limfocitozė. Cukraus kiekis esti ties apatine normos riba arba sumažėjęs, cukraus kreivė po gliukozės krūvio — užtęsta, plokščia; beveik visais atvejais būna hipercholesterinemija.

Ligos eiga paprastai lėtinė: per eilę metų išsivysto aukščiau aprašyti miksedemos klinikiniai simptomai. Subklinikinių požymių, ligonius labai atidžiai tiriant, galima pastebėti anksti. Jų esti po subtotalinės strumektomijos, taip pat hipertireozę gydant radioaktyviu jodu. Šiais atvejais, paskyrus racionalų gydymą, skydliaukės funkcijos nepakankamumo simptomai paprastai praeina, miksedema neišsivysto. Retai po operacijos arba Bazedovo ligos gydymo radioaktyviu jodu gali išsivystyti ūminė miksedema su visais šiai ligai būdingais simptomais. Gydant ir šiais atvejais ligos reiškiniai dažniausiai praeina.

Diagnozė. Diagnozė nesunkiai nustatoma, remiantis būdingu klinikiniu vaizdu ir laboratorinių rodiklių pakitimais. Sunkiau diagnozuoti hipotireozę; tik ilgesnis ligonių stebėjimas ir visapusiškas jų ištyrimas leidžia nustatyti teisingą diagnozę. Miksedemą atskirti nuo lėtinio nefrito ir nefrozės nesunku, nes pastarųjų atveju esti būdingi šlapimo ir kitų organų pakitimai, kurių nebūna, sergant miksedema. Miokardo lėtinio difuzinio pakenkimo atvejais būna eilė simptomų, primenančių miksedemą. Tačiau, sergant miokarditu, niekuomet nebūna toks žemas elektrokardiogramos dantelių voltažas; miokarditui būdinga tachikardija, o miksedemai— bradikardija. Retai sergantieji miksedema esti sunykę; tais atvejais ligos nereikia supainioti su hipertireoze ir vėžiu.

Gydymas. Kai žinoma ligos etiologija (pvz., tuberkuliozė, sifilis), reikia taikyti specifinę terapiją. Anksti pradėjus gydymą, ligoniai gali visiškai pasveikti.

Prognozė. Ligos baigtis priklauso nuo jos priežasties, skydliaukės funkcijos pakenkimo laipsnio ir gydymo. Iš mažens sergant miksedema, o gydymą pradėjus vėlai, išsivysto dideli negrįžtami pakitimai kauluose, smegenyse, kraujotakos sistemoje ir kituose organuose. Tai labai pablogina prognozę. Kai žinoma etiologija (sifilis, tuberkuliozė), anksti pradėjus priežastinį gydymą, ligonis gali visiškai pasveikti. Tačiau ir tais hipotireozės arba miksedemos atvejais, kai negalima pritaikyti priežastinio gydymo (susirgus po subtotalinės strumektomijos, po gydymo rentgenu arba radioaktyviu jodu), laiku pradėjus gydymą, paprastai grįžta ligonių darbingumas. Pastaruoju metu miksedeminė koma pasitaiko retai. Tačiau apie jos galimybę reikia atminti. Paprastai ji išsivysto vyresnio amžiaus asmenims šaltais metų periodais. Dėl to sergantiesiems miksedema žiemos metu reikia skirti tireoidiną didesnėmis dozėmis.

Profilaktika. Nemažas vaidmuo priklauso chirurgų, atliekančių subtotalinę strumektomiją, kvalifikacijai. Reikia vengti dažno radioaktyvaus jodo vartojimo diagnostikos ir gydymo tikslams. Pastebėta, kad, hipertireozę gydant radioaktyviu jodu išskaidytomis dozėmis, hipotireozė ir miksedema išsivysto rečiau, negu vartojant dideles vienkartines jo dozes.