Žarnų vegetoneurozė

Kaip kitų virškinimo organų, taip ir žarnų gali būti funkcinių jautrumo, motorikos ir sekrecijos sutrikimų. Motoriniai sutrikimai pasireiškia žarnyno spazmais, peristaltikos pakitimais, hipotonija ar hipertonija. Etiologija ir patogenezė. Žarnų vegetoneurozė yra bendros neurozės išraiška; jos atveju funkciniai sutrikimai daugiausia paliečia žarnyną. Jų lokalizaciją apsprendžia įgimtos anomalijos, persirgtos žarnyno infekcinės ir kitos ligos, pažeidžiančios virškinimo organus. […]

Skaityti daugiau:

Skrandžio vėžys

Skrandžio vėžys yra dažniausia vėžinių susirgimų forma ir sudaro daugiau kaip 1/3 visų piktybinių navikų. Nuo jo miršta daugiau ligonių, negu nuo bet kurio kito organo vėžio. Dažniausiai skrandžio vėžys atsiranda mažojoje kreivėje, netoli nuo prievarčio. Neretai jis aptinkamas subkardijinėje dalyje. Palyginti retai pažeidžiama didžioji kreivė, rečiausiai — jos pagrindas. Labiausiai paplitusi J. Sokolovo ir […]

Skaityti daugiau:

Storosios žarnos vėžys

Storosios žarnos vėžys nereta liga; ji virškinimo trakto vėžinių susirgimų tarpe užima 3 vietą ir sudaro 3—15% visų piktybinių navikų. Navikai dažniau vystosi fiziologiniuose žarnos susiaurėjimuose, t. y. daugiausia įvairių dirgiklių ir uždegimo pažeidžiamose vietose: žarnos kepeninėje ir blužninėje kreivėse, aklojoje, riestinėje ir tiesiojoje žarnose. Jis auga pamažu ir vėlai metastazuoja. Iš tų procesų, kurie […]

Skaityti daugiau:

Žarnų divertikulas

Divertikulai gali būti įvairiose virškinimo trakto dalyse, tačiau dažniau jie pasitaiko dvylikapirštėje žarnoje ir apatinėje storosios žarnos dalyje. Anatominiu atžvilgiu dažniausiai susiduriama su „pseudodivertikulais", kurių atveju per žarnų sienelės raumenis, ties kraujagyslių anga išsiveržia gleivinis ir pogleivinis sluoksniai, dengiami serozinės plėvės. Padidėjus slėgiui žarnose, divertikulas pamažu gali didėti. Klinikiniai simptomai išryškėja, kai prasideda uždegimas (divertikulitas), […]

Skaityti daugiau:

Polipinis gastritas

Polipai — gerybiniai skrandžio navikai (papilomos ar adenomos), dažniausiai išsivysiantys, sulaukus 40—50 metų amžiaus. Jie gali turėti kojytę arba platų pagrindą, būti pavieniai arba dauginiai. Polipai dažniau išauga prievarčio prieangyje (antrum), kartais — įvairiose virškinimo trakto vietose. Polipų vystymąsi skatina uždegiminis procesas; taip pat reikšmingas yra organizmo paveldėtas palinkimas į degeneraciją. Vystantis atrofijai, turėtų suaktyvėti […]

Skaityti daugiau:

Korozinis gastritas

Korozinis gastritas išsivysto, išgėrus koncentruotos rūgšties arba šarmo. Dažniausiai geriama, norint nusižudyti, retai — per klaidą. Neretai išgeriama nuo pusės iki stiklinės žalingos medžiagos, dažniausiai acto, atskirais atvejais draskos, sieros rūgšties, natrio ar kalio šarmo. Patologinė anatomija. Rūgštys ir šarmai pakenkia virškinimo trakto gleivinei ir gilesniems sluoksniams. Kartais pogleivinis sluoksnis ar net giliau esantys audiniai […]

Skaityti daugiau: