Žarnų divertikulas

Divertikulai gali būti įvairiose virškinimo trakto dalyse, tačiau dažniau jie pasitaiko dvylikapirštėje žarnoje ir apatinėje storosios žarnos dalyje. Anatominiu atžvilgiu dažniausiai susiduriama su „pseudodivertikulais", kurių atveju per žarnų sienelės raumenis, ties kraujagyslių anga išsiveržia gleivinis ir pogleivinis sluoksniai, dengiami serozinės plėvės. Padidėjus slėgiui žarnose, divertikulas pamažu gali didėti. Klinikiniai simptomai išryškėja, kai prasideda uždegimas (divertikulitas), […]

Skaityti daugiau:

Polipinis gastritas

Polipai — gerybiniai skrandžio navikai (papilomos ar adenomos), dažniausiai išsivysiantys, sulaukus 40—50 metų amžiaus. Jie gali turėti kojytę arba platų pagrindą, būti pavieniai arba dauginiai. Polipai dažniau išauga prievarčio prieangyje (antrum), kartais — įvairiose virškinimo trakto vietose. Polipų vystymąsi skatina uždegiminis procesas; taip pat reikšmingas yra organizmo paveldėtas palinkimas į degeneraciją. Vystantis atrofijai, turėtų suaktyvėti […]

Skaityti daugiau:

Korozinis gastritas

Korozinis gastritas išsivysto, išgėrus koncentruotos rūgšties arba šarmo. Dažniausiai geriama, norint nusižudyti, retai — per klaidą. Neretai išgeriama nuo pusės iki stiklinės žalingos medžiagos, dažniausiai acto, atskirais atvejais draskos, sieros rūgšties, natrio ar kalio šarmo. Patologinė anatomija. Rūgštys ir šarmai pakenkia virškinimo trakto gleivinei ir gilesniems sluoksniams. Kartais pogleivinis sluoksnis ar net giliau esantys audiniai […]

Skaityti daugiau:

Stemplės opa

Paprastai opa aptinkama apatiniame stemplės trečdalyje. Dažniausiai ji esti viena, retais atvejais būna keletas įvairaus dydžio ir gilumo opų. Šia liga gali sirgti vaikai, tačiau daugiausia serga suaugusieji, ypač daug išgeriantieji; neretai kartu esti opa skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje. Opos dažniausiai išsivysto dėl regurgitacijos iš skrandžio ir gleivinės susivirškinimo, t. y. dėl tų pačių priežasčių, […]

Skaityti daugiau:

Ūminis ir lėtinis stemplės uždegimas

 Ūminis ir lėtinis stemplės uždegimas – kas juos sukelia ir kaip juos gydyti: ŪMINIS STEMPLĖS UŽDEGIMAS Ūminį stemplės uždegimą gali sukelti terminiai, cheminiai, mechaniniai ir bakteriniai agentai. Stemplė gali nukentėti nuo per karšto ar per šalto maisto, stipraus alkoholio, rūgščių ar šarmų, kai kurių medicininių procedūrų (ezofagoskopija, zondavimas). Kartais ligos etiologijos nepavyksta išaiškinti. Nesant opinių […]

Skaityti daugiau:

Stemplės spazmai

Spazmai paprastai būna fiziologiniuose stemplės susiaurėjimuose, dažniausiai jos galuose. Stemplės „burnos" spazmai. Jais dažniau serga moterys, ypač sulaukusios 18—30 metų. Spazmai gali kilti dėl nervinių veiksnių, maisto dirginimo ir refleksinių sutrikimų. Juos gali nukelti per karštas, per šaltas ar nepakankamai sukramtytas muistąs, ypač valgant paskubomis. Šiais atvejais spazmai iš dalies priklauso nuo per daug jautrių […]

Skaityti daugiau: