Kaip elgtis esant šaltiems orams

Jei oras labai atšąla ir ypač, jei pučia stiprus vėjas, stenkitės likti patalpose. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad Jūsų kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai tinkamai apsirenkite: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė.

Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Vėjo pučiant sušalti ir nušalti galima daug greičiau, todėl buvimo lauke trukmė turi būti gerokai trumpesnė. Pažiūrėkite, koks skirtumas tarp esamos oro temperatūros ir jaučiamos temperatūros, priklausomai nuo vėjo greičio. Taip pat įsidėmėkite, per kiek laiko galima nušalti.

Laikas, per kurį galima nušalti

Pavyzdžiui, esant lauko temperatūrai -23 C°, žmonės, pučiant vėjui greičiui negu 10m/s, jaučiasi kaip esant -33 C° temperatūrai, ir nušalimai gali išsivystyti per 30 minučių. Esant tai pačiai -23 C° lauko temperatūrai, bet pučiant 30 m/s vėjui, žmonės jaučiasi kaip esant -39 C° temperatūrai, ir nušalimai gali išsivystyti per 10 minučių.

Drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną. Jei jaučiatės, kad per šilta, nusiimkite vieną drabužių sluoksnį. Jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais. Šiurpulys ar drebulys yra pirmas ženklas, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei sergate širdies ligomis, neatlikite jokių sunkių darbų šaltyje. Jei privalote dirbti, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite: Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.

Negerkite alkoholio ar kofeino (kavos, koka kolos) turinčių gėrimų, nes jų poveikyje greičiau prarandama šiluma. Gerkite šiltus, saldžius gėrimus – jie padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą.

Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija. Esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, yra veikiamos smegenys, ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti. Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia, kas vyksta ir negali priimti adekvačių situacijos sprendimų. Pavyzdžiui., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti, prisėsdami ar priguldami lauke, o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu atveju – galūnių amputacija. Hipotermija dažniausiai įvyksta esant labai sumažėjusiai temperatūrai ( -10 C° ir mažiau), bet mirtis nuo hipotermijos yra užfiksuota ir prie + 4 C° temperatūros, ypač jei žmogus buvo sušlapęs lietuje ar netyčia įkrito į vandenį.

Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, apranga bei būsto šildymas; naujagimiai, jei laikomi šaltose patalpose; benamiai, keliautojai, medžiotojai; daug alkoholio bei narkotikus vartojantys asmenys. Tuomet suaugusiesiems prasideda drebulys, nuovargis, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, prarandama atmintis, gali būti neaiški kalba, apsnūdimas. Pirmiausia padėkite nukentėjusiajam sušilti: nugabenkite į šiltą patalpą, jei drėgni ar šlapi drabužiai, nuvilkite juos, pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei 35C° – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Geriausiai šildyti elektrine antklode. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį susupkite į sausą šiltą apklotą, duokite šiltų gėrimų, tik ne alkoholio. Dažniausiai nušąla nosis, ausys, žandai, smakras, rankų bei kojų pirštai. Nušalusi vieta praranda jautrumą ir spalvą. Stiprūs nušalimai gali baigtis amputacija. Įspėjamieji ženklai – nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas, jaučiamas skausmas, žmogus nejaučia šalčio.

Kaip elgtis nušalus?

Jei nušalote, kuo greičiau vykite į šiltą patalpą, vykdami nesiremkite nušalusia koja ar pirštais – tai tik padidins audinių pažeidimą; pamerkite nušalusią galūnę į šiltą (tik ne karštą) vandenį., netrinkite nušalusios vietos sniegu ir nemasažuokite. Tai gali padidinti audinių pažeidimus. Norėdami sušildyti, nenaudokite šildytuvų, šildymo lempų, radiatorių ar krosnelių, nes pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti.

Parengė Vilniaus visuomenės sveikatos centro

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja

Asta Razmienė, tel (8 5) 264 96 59

Paskelbta Bendri sveikatos patarimai

1 komentaras

Komentuoti: As Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.