Įsigydami drabužius dažnai juos vertiname tik pagal išorinę išvaizdą. Štai, rūbas puikiai ant mūsų atrodo, ir spalvos dera, rodos, ir medžiaga iš natūralaus pluošto… Ir taip drabužį įsigyjame. Tuo tarpu tik grįžę į namus ir pradėję rimčiau tyrinėti daikto etiketę, nustembame, kad rūbas, atrodęs iš natūralaus pluošto iš tiesų yra sintetinis! O juk dar parduotuvėje reikėjo skaityti etiketę… Taigi, ko etiketėje ieškoti, kad rūbas būtų ne tik gražus, bet ir patogus nešioti?
Šiandien tikriausiai daugelis sutiks, kad geriau turėti daugiau vietos drabužių spintoje, bet rinktis kuo natūralesnius audinius.
Pasiūtus drabužius geriausiai rinktis iš natūralaus pluošto: lino, medvilnės, bambuko, vilnos, natūralaus šilko. Ypač medžiagos sudėtį reikia žiūrėti perkant apatinius rūbus. Šie audiniai yra lengvi, gerai sugeria prakaitą, yra pralaidūs orui.
Kalbant apie sintetines medžiagas, tokio audinio drabužių nereikėtų pirkti kūdikiams ir mažiems vaikams. Ypač sintetika netinka kūdikiams, nes jie gali perkaisti. Sintetinių drabužių reikėtų vengti dirbantiems karštuose cechuose, didelėse virtuvėse ar tiems, kurių įstaigose oras šildomas kondicionieriais. Taip pat sintetiniai drabužiai, ypač tie, kurie arčiausiai kūno, nelabai tinka žmonėms, kurių oda sausa ir jautri. Tankus sintetinis audinys neleidžia odai kvėpuoti, išgaruoti prakaitui, todėl atsiranda nemalonus kūno kvapas.
Renkantis drabužį, būtina etiketėje susirasti audinio sudėtį, kuri turi būti nurodyta. Dažniausiai sudėtis būna nurodyta vidinėje gaminio pusėje pritvirtintoje etiketėje. Į drabužių etiketes užmesti akį reikėtų ir ruošiantis skalbti.
Pastaruoju metu žmonės domisi ekologiška bambuko medžiaga, apie kurią taip pat galima pasiskaityti etiketėje. Įsigiję bambukinio audinio drabužius tikina, kad bambuko audiniai neįtikėtinai minkšti, gal dėl to šis audinys dažnai vadinamas naujuoju šilku.
Jei rūbas pagamintas iš natūralaus pluošto, nudažytas natūraliais dažais, susiūtas natūralaus pluošto siūlais, jis pakankamai greitai suyra aplinkoje ir jai nekenkia – jį galima būtų laikyti ekologišku, Tačiau svarbiausia, kad drabužis būtų saugus ir patogus dėvėti.
Šaltuoju metų laiku patartina rinktis trijų sluoksnių aprangą: pirmasis – medvilniniai apatiniai; antrasis – vilnonis megztinis, švarkas; trečiasis – sintetinė, vėjui nepralaidi striukė, paltas. Šilumą saugantis sluoksnis turėtų būti vidurinis, todėl geriausiai tiks vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai ir trikotažiniai drabužiai. Tuo tarpu viršutinių drabužių paskirtis – padidinti šilumos išsaugojimą, todėl jie siuvami iš storesnių audinių.
Taigi, drabužius rinkimės ne tik pagal grožį, bet ir jų medžiagos sudėtį. Nuo to priklausys, ar drabužiai mus tik puoš, ar ir bus patogūs bei malonūs dėvėti.
