Atėjęs šiltasis metų periodas lemia ne tik šienligių, bet ir alergijos pelėsiams paūmėjimą. Tai ypač būdinga mūsų lietingam kraštui. Juk esant padidėjusiai drėgmei, ypatingai išauga grybelių sporų koncentracija ore.
Alergija pelėsiams pasireiškia kaip ir kitos kvėpavimo takų alerginės reakcijos, kai jautrus žmogus įkvepia pelėsinių grybelių sporų. Taigi, būdingiausi simptomai: čiaudulys, užgulusi nosis, sloga, perštinčios, paraudusios akys, ir kt. Kai kuriems žmonėms alergija pelėsiams yra susijusi su astmos priepuoliais ir sukelia apsunkintą kvėpavimą.
Alergija pelėsiams kaip ir kitos alergijos yra pakitusi organizmo imuninė reakcija į aplinkos veiksnius, į kuriuos nealergiški organizmai nereaguoja. Įvairūs grybeliai yra plačiai paplitę mūsų aplinkoje, tačiau tik nedaugelis jų jautriems žmonėms sukelia alergijas. Labiausiai paplitusios iš alergijas sukeliančių rūšių yra Alternaria, Aspergillus, Cladosporium ir Penicillium.
- Kenčiantys nuo alergijos pelėsiams bene geriausiai savo gyvenimo kokybę galėtų pagerinti vengdami kontakto su alergenais. Tam labai svarbu žinoti, kur dažniausiai galima susidurti su pelėsiais. Taigi, vieni svarbiausių rizikos veiksnių alergijai pelėsiams:
- Profesijos ir darbai, kuriuose dažnai tenka kontaktuoti su pelėsiais: žemės ūkis, pienininkystės ūkis, kepyklos, malūnai, dailidės, medkirčiai, baldžiai, staliai, vyndariai, šiltnamių darbuotojai.
- Gyvenimas namuose, kuriuose padidėjusi drėgmė. Jei namie vidutinė santykinė oro drėgmė viršija 50%, žymiai išauga pelėsių atsiradimo tikimybė. Esant tinkamoms sąlygoms, pelėsių namuose gali atsirasti beveik bet kur: rūsiuose, ant sienų, po tapetais, paveikslais, ant drėgnų paviršių kilimuose bei po jais ir kitur.
- Gyvenimas ar darbas pastatuose, kurie buvo paveikti pernelyg didelės drėgmės. Taip gali atsitikti, kai vamzdžiai pradeda leisti vandenį, kai vanduo prasisunkia per stogą audrų metu ar kaip potvynių pasekmė.
- Gyvenimas namuose su menka ventiliacija. Nedarinėjami langai ir durys bei netinkamos ventiliacijos sistemos padeda sulaikyti drėgmę patalpose ir taip sukuria idealias sąlygas pelėsių augimui. Dažniausiai taip nutinka ant drėgnų virtuvės bei vonios paviršių.
Alergija pelėsiams be nemalonių simptomų gali komplikuotis įvairiai: išprovokuoti astmos priepuolius, sukelti alerginį grybelinį sinusitą, alerginę bronchopulmonarinę aspergiliozę, plaučių uždegimą. Be to, naujausi tyrimai parodė, kad ir nealergiškiems žmonėms grybeliai gali sukelti daug nemalonių reiškinių: nuovargį, galvos skausmus, pykinimą, karščiavimą, bėrimus, kosulį, o naujagimiams, net kraujavimus plaučiuose. Grybelinės infekcijos ypač dažnos ir pavojingos žmonėms su nuslopintu imunitetu. Dauguma sveikų žmonių sugeba išvengti infekcijų, nors aplinkoje pilna grybelių sporų, tačiau asmenys po chemoterapijų, sergantys AIDS ir kiti imunosupresiniai asmenys turi žymiai didesnė riziką patirti grybelių sukeltas infekcijas.
Taigi, įvairūs grybeliai gali sukelti daug nemalonių simptomų ne tik jiems alergiškiems asmenims. Todėl vertėtų pasistengti vengti kontakto su jais, bent jau rizikos grupėms. Štai keli patarimai:
- Miegodami uždarykite kambario langus, kad išvengtumėte lauke esančių grybelių. Grybelių sporų koncentracija ore didžiausia būna naktį, kai oras vėsus ir drėgnas.
- Jei tenka grėbti senus lapus, pjauti žolę, dirbti prie komposto, dėvėkite nosį ir burną dengiančią kaukę.
- Stenkitės kuo mažiau būti lauke iškart po audrų ar esant rūkui bei drėgnam orui.
- Namuose pašalinkite nepageidaujamos drėgmės šaltinius, tokius, kaip leidžiantys vamzdžiai ar varvantis stogas.
- Pasistenkite, kad santykinė oro drėgmė nebūtų didesnė nei 50%. Jei labai reikia ir leidžia galimybės naudokite oro kondicionierius, HEPA filtrus.
- Užtikrinkite tinkamą vonios kambario ventiliaciją, o paviršius jame valykite reguliariai su baliklio tirpalu.
Akivaizdu, kad pelėsiai gali padaryti nemažą žalą žmonių sveikatai, o taip pat ir sukelti daliai jautrių asmenų alergijas. Todėl pravartu pasirūpinti tinkama aplinka, kurioje nebūtų mums pavojingų pelėsių.
Parengta, konsultuojantis su gyd. Aiva Vaivariene