Skip to content

Blefaritas

Blefaritas – akies voko krašto uždegimas. Pagal tai, kurioje vietoje šis uždegimas labiau išreikštas, yra skiriamas priekinis, užpakalinis bei mišrus blefaritas.

Kodėl atsiranda blefaritas, ne visada aišku. Priekinis blefaritas, kuris apima voko krašto sritį apie blakstienas, dažnai siejamas su stafilokokine infekcija bei seborėja, kai kartu su blefaritu nustatomas ir seborėjinis galvos skliauto, veido odos dermatitas. Užpakalinis blefaritas (uždegimas voko krašte, liečiančiame akies obuolį) susijęs su voko krašte atsiveriančių liaukučių padidėjusia sekrecija ar uždegimu jose. Manoma, kad blefarito atsiradimui bei paūmėjimui gali turėti įtakos bendra organizmo būklė – lėtinės ligos, virškinamojo trakto ligos, mažakraujystė, taip pat nekoreguotos refrakcijos ydos.

Visiems blefaritams būdingas akių diskomfortas, niežulys, deginimas akyse, voko krašto, kartais ir akių obuolio paraudimas, pleiskanėlės apie blakstienas, sausas sekretas vokų krašte. Simptomai paprastai stipriau išreikšti ryte. Blefarito eiga lėtinė, būdingi pagerėjimai bei paūmėjimai.

Sergantiems blefaritu yra didesnė rizika susiformuoti miežiui, 30-50%  žmonių jaučia akių sausumą, blefaritas gali sąlygoti pokyčių atsiradimą junginėje (papilinį konjunktyvitą) ar ragenoje (marginalinį keratitą). Užsitęsus blefaritams voko kraštas sustorėja, gali iškristi dalis blakstienų ar jos imti augti netaisyklingai.

Blefarito gydymas yra kompleksinis ir gana ilgas. Pirmiausia skiriamas vokų krašto higieninis valymas, skirtas pašalinti susidariusiam sekretui vokų krašte. Kartais atliekamas vokų krašto masažas stikline lazdele. Taip pat skiriami vietiniai antibiotikų bei priešuždegiminių vaistų tepalai ar lašai, dirbtinės ašaros. Kai kuriais atvejais reikalingas ir sisteminių antibiotikų kursas.