Miežis – pūlingas blakstienų maišelio ar riebalų liaukos uždegimas. Iš pradžių akies voko krašte išdygsta skaudamas taškelis, vėliau dalis voko patinsta bei parausta. Po kelių dienų pasirodo gelsva viršūnėlė, iš kurios ima skirtis pūliai. Jei miežis negydomas, gali pakilti kūno temperatūra, padidėja limfmazgiai. Be gydytojo pagalbos jau neapsieisite.
Žinoma, pavojus bus kur kas didesnis, jei patys netinkamai gydysite miežį. Bandydami išspausti pūlingas išskyras galite sudaryti sąlygas infekcijai patekti į kraują – tai gali baigtis labai liūdnai. Jokiu būdu ant miežio negalima dėti drėgnų šiltų kompresų, nes infekcija tik dar labiau paplis po organizmą. Todėl iškilus miežiui, nenaudokite jokių kosmetinių procedūrų, jokio makiažo. Nespauskite ir nepradurkite miežio.
Miežis paprastai yra gydomas antibiotikų tepalais, akių lašais, o sunkesniais atvejais – ir geriamaisiais antibiotikais, kuriuos paskiria tik gydytojas.
Jei vokų kraštai paraudę, akys traiškanoja, gali būti, kad segate lėtiniu blefaritu (blakstienų folikulo uždegimu). Tokiu atveju miežis gali nuolat kartotis.
Siekdami išvngti miežio pasikartojimo, laikykitės asmens higienos taisyklių: nelieskite akių nešvariomis rankomis, nesidalinkite savo kosmetika su draugėmis, naudokitės tik savo rankšluosčiu. Stiprinkite savo imuninę sistemą: vartokite vitaminų bei kitų imunitetą stiprinančių medžiagų.
Pastebėta, jog miežis dažniau iškyla po persirgtų infekcinių ligų, nusilpus imuninei sistemai. Sergantiems seborėjiniu dermatitu, raudonaisiais spuogais dažniau atsiranda „šaltasis“ miežis. Beje, miežiai dažniau kyla tiems žmonėms, kuriems trūksta B grupės vitaminų. Dažnai kylantis miežis gali būti ir cukrinio diabeto požymis.
