Didžiausias sergamumas vėjaraupiais registruojamas šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Vasarą sergamumas ryškiai sumažėja. Dažniausiai vėjaraupiais serga vaikai iki 10 metų.

Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Suaugusieji vėjaraupiais serga gana sunkiai. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui.

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosti ir čiaudo. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.

Kaip išvengti šios ligos ir neužkrėsti aplinkinių?

• Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų.
• Išvengti šios ligos galima pasiskiepijus vakcina.

Rekomenduojama skiepyti:

• visus anksčiau nesirgusius vaikus nuo 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas).
• suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai).
• asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotitinės infekcijos-raudonukės (MMR) vakcina. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Priešvirusiniai preparatai rekomenduojami gydyti juostinei pūslelinei, tačiau vėjaraupiams gydyti jie mažai efektyvūs

Kas yra vėjaraupiai ir kaip liga pasireiškia

Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ligą sukelia Varicella-Zoster virusai. Virusas ilgainiui gali pakartotinai aktyvuotis ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline, herpes zoster.

Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Beria apie 5 dienas. Aplinkiniams sergantis vėjaraupiais asmuo pavojingas 5 dienas po paskutinių bėrimų, t.y. apie 10 dienų. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.

Ligos pradžia ūmi. Pakyla temperatūra, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Keleta dienų atsiranda vis naujų pūslyčių, senos subliūkšta, virsta šašeliais. Šašeliai po 1-3 savačių nukrenta, pasveikus randų nelieka. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių. Ligoniui taip pat pasireiškia: galvos skausmai, blogas apetitas, miego, sąmonės sutrikimas, net traukuliai. Pasveikstama per 10-15 dienų.

Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau 2-3% atvejų).

Dėl skiepijimo pasitarkite su šeimos gydytoju.