Vaikai – mūsų gyvenimo džiaugsmas. Duodame jiems viską kas geriausia, rūpinamės, kad jie užaugtų geri, sveiki ir protingi. Džiaugiamės jų mažais pasiekimais, stengiamės palepinti per šventes. Štai ir didžiosios metų šventės – Kalėdos – ne už kalnų. Močiutės, tetos ir mamos neužilgo pradės ruošti savo mažosioms atžaloms dovanų krepšelius. Darželiuose ir mokyklose nuskambės Kalėdiniai koncertai, po kurių pabiručiai skubės prie vaišėmis nukrautų stalų. Šventės yra šventės, o ypač vaikams. Juk neskaičiuosim kelintą saldainį kemša, ir nebėgiosim iš paskos su natūraliai spaustų sulčių stikline, vištienos sultiniu ar žuvies garinukais. Lai pasidžiaugia. Štai, pasibaigs atostogos, atsistatys dienos rėžimas ir viskas sustos į savo vietas… O toliau – taip pat jau daugeliui žinomas scenarijus: skauda pilvuką, išbėrė, sutriko virškinimas, vaikas irzlus, blogai miega. Bėgam į vaistinę, kviečiam daktarą…

Turbūt nedaugelis mūsų pagalvoja ir pradeda vaiko organizmą „ruošti“ panašiems išbandymams iš anksto. Dažnam turbūt trūksta ir informacijos…

Kad išvengtume virškinimo sutrikimų yra „Marsiečiai“ su oligosacharidais. Vienoje tableteje yra žarnyno atsparumą įvairiems sutrikimams užtikrinantis oligosacharidų kiekis, žarnyno gerosioms bakterijoms reikalingos PABA (para-aminobenzoines rūgšties), viena svarbiausių amino rūgščių lizinas, bioflavanoidai ir būtini organizmui vitaminai bei mineralai.. Kadangi per šventes vaikai valgo nereguliariai ir, daugiausiai, nesveiką maistą - prisikemša saldumynų, traškučių, gazuotų gėrimų, - jų organizmas negauna taip būtinų medžiagų. Kasdien sukramtyta miško uogų skonio „Marsiečių“ su oligosacharidais tabletė užtikrins visų šių būtinų medžiagų dienos normą.

Oligosacharidai ir virškinimas

Oligosacharidai – tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams (sacharidams) ir dar kitaip vadinami prebiotikais. Jie nėra virškinami skrandyje, jų neskaido ir kai kurios žarnyno bakterijos (pvz. Escherichia coli). Žmogaus žarnyne oligosacharidai vaidina svarbų vaidmenį. Tai medžiagos, sudarančios palankias sąlygas žarnyno mikroflorai vystytis, maitinančios gerąsias probiotines bakterijas ir skatinančios jų augimą. Neseniai tyrimais buvo įrodyta, kad oligosacharidai gali tiesiogiai pašalinti iš organizmo pavojingas bakterijas ar virusus. Oligosacharidų molekulės žarnyne prisijungia prie mikrobo apvalkalo baltymų, taip laikydami mikrobus arčiau savęs ir neleisdami jiems patekti už žarnyno sienelių. Tokiu būdu pavojingi virusai ir bakterijos kartu su oligosacharidais yra pašalinami iš žarnyno. Oligosacharidai taip pat gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo „supiktybėjusias“ E.coli enterotoxica bakterijas, kurios būna prisitvirtinę prie žarnyno sienelių ir sukelia viduriavimą. Gamtoje oligosacharidų randama artišokuose, cikorijose, poruose, svogūnuose, šparaguose bei varnelėšų lapuose. Jų yra motinos piene.

Prebiotikai ir probiotikai

Prebiotikų sąvoka atsirado vos prieš dešimtį metų, bet jų reikšmė sveikatai jau yra patvirtinta puikiais klinikinių tyrimų rezultatais. Pagrinde tai yra oligosacharidai, sudarantys sąlygas sėkmingai vystytis probiotinėms žarnyno bekterijoms. Pakankamas gaunamų prebiotikų kiekis užtikrina, kad probiotinės bakterijos gaus maisto ir galės daugintis. Galima sakyti, kad oligosacharidai gali subalansuoti žmogaus žarnyno mikroflorą, o tuo pačiu užtikrinti mūsų žarnyno sveikatą. Organizme esant pakankamai oligosacharidų, stipreja vaiko imuninė sistema, gerėja medžiagų apykaita, iš virškinamojo trakto greičiau pašalinami toksinai ir, kas ypač svarbu vartojus antibiotikus, reguliuojama mineralų pusiausvyra.

Probiotikų terminą turbūt žino dauguma. Jį dažnai matome ant kai kurių maisto produktų etikečių, apie juos rašoma spaudoje, kalbama per radiją, televiziją. Probiotikų nauda sveikatai yra žinoma jau šimtmečiais, o probiotinėmis bifidobakterijomis ir laktobakterijomis yra papildomi daug produktų. Šios bakterijos gamina organizmui reikalingas trumpų grandinių riebiąsias rūgštis ir vitaminus B12, K, skatina mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, įsiurbimą plonosiose žarnose. Tam tikras šių bakterijų kiekis žarnyne veikia kaip apsauga, nes neleidžia ten įsitvirtinti įvairioms pavojingoms bakterijoms. Jų gausa riboja į žarnyną patekusių bei ten gyvenančių potencialiai pavojingų mikroorganizmų dauginimąsi ir prisitvirtinimą prie žarnų sienelės. Bifidobakterijos taip pat gana intensyviai skatina IgA sintezę žarnyne, o taip pat antikūnių prieš maisto alergenus ir patogenus gamybą.

Mokslininkai paskaičiavo, kad vidutinis europietis per dieną su maistu gauna apie 3-10 mg oligosacharidų, tačiau tai gali būti per mažai pakankamam gerųjų žarnyno bakterijų kiekiui sėkmingai vystytis.

Pasirūpinkime vaikų sveikata iš anksto

Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrofloros sudėtis yra individuali ir pastovi. Tam įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos faktoriai: mūsų mityba, higiena. Pastaruoju metu susidomėjimas žarnyno mikroflora ir jos įtaka organizmo sveikatai ypač didelis, o prebiotinių ir probiotinių kultūrų pagalba keičiant žarnyno mikrofloros sudėtį sėkmingai gydomos įvairios ligos. Jei mūsų vaikai reguliariai vartos pakankamą kiekį oligosachridų, jų organizmas bus aprūpintas taip reikalingomis gerosiomis probiotinėmis bakterijomis, o mes galėsime be rūpesčių švęsti šventes.