Streso sukeliamos pasekmės įmonei bei darbuotojui 

Visuomenės sveikatos požiūriu sveikatos stiprinimas, žalingų sveikatai veiksnių bei ligų profilaktika daro didelę įtaką gyventojų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Prarandami milijonai litų dėl to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų skiriama sveikatos stiprinimui, kenksmingų sveikatai veiksnių prevencijai darbo vietose. Pasekmės – laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų), pravaikštos, sumažėjęs darbo našumas ir kokybė, didelė kadrų kaita (dėl kurios didėja išlaidos personalo mokymui), konfliktai darbe ir kita.

Sveikatos stiprinimas darbe 

Yra dvi priežastys, dėl kurių sveikatos stiprinimas darbo vietoje yra toks svarbus. Pirma, darbo vietose mes galime pasiekti sveikus darbingo amžiaus suaugusius asmenis, ypač vyrus, kurie nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigas, taikyti jiems sveikatos stiprinimo priemones pasinaudodami jau sukurta ryšių sistema ir bendradarbių įtaka. Antra, galime stiprinti darbuotojų sveikatą, vykdydami kenksmingų ir žalingų sveikatai veiksnių prevenciją darbo vietose.

Sveikatos stiprinimas darbe vykdomas bendromis darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangomis. Neapsiribojama sveikatos ir saugumo darbe vien kaip kenksmingų fizinių ir cheminių faktorių pašalinimo tradicine samprata. Modernioji sveikatos stiprinimo darbe koncepcija apima ir tokius veiksnius, kaip darbo organizavimas, planavimas. Gali būti vykdomi įvairūs sveikatos stiprinimo darbe projektai – fizinio aktyvumo ir pajėgumo didinimo, streso, svorio bei kraujospūdžio kontrolės, psichologinio klimato gerinimo, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo darbe prevencijos ir kt.

Stresas darbe

Mokslininkai pastebėjo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų (Finkel M.L., 1996). Be to, stresą darbe šiandien patiria daug daugiau darbuotojų, negu prieš šimtmetį.

Stresas darbe apibrėžiamas kaip žalingas fizinis ir emocinis darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių darbo reikalavimus.

Stresas darbe gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip galvos skausmą, nemigą, koncentracijos stoką, karštą būdą, sutrikdyti skrandžio ir imuninės sistemos funkcijas ir kt. Mokslinių tyrimų duomenimis, dėl streso gali padidėti rizika susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti nugaros ir rankų kaulų bei raumenų sistemos, psichologinio pobūdžio sutrikimų, įvykti nelaimingi atsitikimai, savižudybės.

Ką daryti, kad sumažinti streso žalą darbuotojų sveikatai?

Yra du būdai, kaip sumažinti streso sukeliamą žalą darbuotojų sveikatai: streso valdymas ir organizaciniai pokyčiai:

• Streso valdymas. Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis. Įgyvendinamos streso valdymo programos formuoja asmeninius streso mažinimo įgūdžius, moko kaip planuoti laiką, atsipalaiduoti. Tokios programos greitai sumažina darbuotojų streso sukeltus simptomus tokius kaip nerimas ir miego sutrikimai. Tačiau yra du dideli šių programų trūkumai: poveikis ir nauda dažniausiai būna trumpalaikė, orientuota į individualų darbuotoją, todėl neveikia į stresą sukeliančią darbo aplinką.
• Organizaciniai pokyčiai. Jų tikslas yra mažinti stresą darbo vietose, tiesiogiai veikiant į stresą sukeliančias darbo sąlygas: per didelį darbo krūvį, konfliktus sukeliančią aplinką ir kt. Tai nėra lengva, nes kartais dėl to reikia keisti organizacijos struktūrą, vadovų valdymo įpročius, gamybos planus ir apimtis.

Vienas kuris nors metodas negali pilnai eliminuoti žalingo streso poveikio sveikatai visiems įstaigos darbuotojams, todėl efektyviausia yra, kuomet naudojamas abiejų metodų derinys: vykdomi organizaciniai pokyčiai ir organizuojami mokymai bei individualios konsultacijos.