Edgaras (Svečias) [2011-09-04 19:13]

Dabar suprantu kas mane toki ilga laika kankina depresija...

dzesika (Svečias) [2011-05-14 20:15]

laba ,,pastaruoju metu keistai jauciosi ,nenoriu su niekom bedrauti tiesiog nera nora brandauti ,seip kartais sauna i galva kvailu minciu ,uzduodu sau paciai klausima kas man darosi ,ir kodel taip vyksta sumanim ,pati ziuriu i pasauli kitomis akimis ,man atroda kad gyvenimas yra kaip zaidimas kuri zaidziame visi kas pralaimi turi trauktis is zaidimo ,stipriausi visada islieka zaidime .Kiekviena diena seip save raminu bet man tai nepadeda ,.Manau mazdaug apibudinau situacija ,tai kaip man ja iveikti?

As (Svečias) [2011-04-18 09:24]

O as irgi nesuprantu kas man daros. Praktiskai kiekviena diena slogi nuotaika, toks jausmas, kad nutiks kazkas blogo, perdeta baime, kai isgirsti pvz. per zinias kazka blogo, bijai, kad ir paciam taip neatsitiktu. Nieko nesinori... Tai, kas anksciau patikdavo, visai nebeteikia dziaugsmo. Niekad neissimiegu, galeciau miegot istisa para. Beveik kas vakara verkiu... Man turbut depresija?

Elai (Svečias) [2011-03-23 16:24]

Jums ne depresija. Bent jau ne ta klasikinė. Kai žmogus išsenka nuo nuolatinių skausmų, kurie tęsiasi ne vienerius metus, natūralu, kad jis tampa prislėgtas ir nelaimingas. Nemanau, kad skausmų kamuojamą žmogų galima prilyginti sergančiajam depresija, tiesą pasakius manau , kad tam, kurį kankina stiprūs fiziniai skausmai, yra nepalyginamai blogiau. O dar ta neviltis, kad gydytojai, užuot padėję išgydyt realią priežastį, pradeda ieškot visokių depresijų. Jeigu dar prisideda aplinkinių nesupratimas, prie fizinio negalavimo laisvai gali prilipt ir depresija. Išvaduokit žmogų nuo skausmų ir jo "depresija" praeis.
Dabar Jums belieka gydyt savo sielą, kitaip susidėliot prioritetus, atrast bent menkiausių šviesulių jūsų nelengvame gyvenimo kelyje, pabandyt susigyvent su tuo, kas nepataisoma ir pabandyt ištaisyt, ką dar įmanoma ištaisyt..
Pabandykit iš naujo atrast gyvenimo prasmę: artimuosiuose, tikėjime, jogoje, dvasiniame tobulėjime - susiraskite kažką tokio, į ką dar surastumėte jėgų kabintis. Viskas anksčiau ar vėliau susitvarkys. Man pačiai po ne vienerių metų panašios patirties viskas pagaliau pamažu tvarkosi, todėl tikiu, kad pagerės ir jums. O gal jau seniai pagerėjo, labai to tikiuosi:)
Sėkmes

matas (Svečias) [2011-01-26 00:09]

Miela,

Ai dar tiesa, jeigu jaučiatės silpna menkysta prieš savo vyrą, tai galiu paguosti.

Jis matyt, irgi ne Bredas Pitas, jeigu norėdamas pasid*inti nesusirado nieko geresnio negu jo sekretorė. Visi žinom, kodėl sekretorės miega su vyrais. Tikrai ne dėl to, kad jie labai patrauklūs, šaunūs ir kitokie ir anokie... :D Tiesiog jos moka išmelžti jūsų vyrelio tipo "erelius". Pasveikit ir džiaukitės gyvenimu. Tada būsite 100kart laimingesnė ir už savo vyrą ir už visus draugus, prieš kuriuos neva turite gėdytis savo blogų nuotaikų. Būkite nepaklūsni!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

matas (Svečias) [2011-01-25 23:53]

Praeitos žinutės tęsinys: Iš praktikos žinau, kad skyrybų atveju kyla daug ambicijų vienas kito atžvilgiu. Blogiausiu atveju akceptuokite, kad gal Jūsų santuoka tieisog yra mozaika iš nesusiklijuojančių gabaliukų ir neverta per prievartą jų brukti į kombinaciją, ar aiškintis kuris gabaliukas yra "blogas", nes netinka su kitu.

Aš esu tikintis, todėl tikuosi, Dievas duos, kad mano žodžiai Jus paveiks tik į gerą ir Jis jus lydės. Išmokite gyventi meile pasauliui ir sau.

matas (Svečias) [2011-01-25 23:51]

Praeitos žinutės tęsinys... Jūsų vyras "suka į kairę". Sveika atvykusi į klubą. Pasaulyje yra tūkstančiai žmonių, kurie yra apgaudinėjami savo antrųjų pusių. Daugelis jų išgyveno. Kiti netgi išsprendė situaciją harmoningai - atgavę savigarbę ir pasitikėjimą. Gal galite pasinaudoti jų teigiama patirtimi? Pasidalinkite savo mintimis su kitais panašių bėdų turinčiais žmonėmis internete. Prisijunkite su jais savo mintimis. Jaučiatės per silpna. Pasižiūrėkite į šią baisiąją situaciją iš šono. Kokį vaidmenį jūs atliekate? Esate silpna ir pažeidžiama? Gal galite šį vaidmenį pakeisti? Kaip situacija vystosi tada? Ar Jus tenkina rezultatas? Ar galite pasitikėti savimi ir situaciją išspręsti su meile sau, meile pasauliui. Ar variantas, kaip sprendžiate situacija yra tikrai "vidinio aš" padiktuotas, ar nulemtas jūsų įpročių, draugų, visuomenės nuomenės? Ar galite tai pakeisti? Ar norite tapti kitokia?
Kaip supratau, Jūs labai jaučiatės paveikta savo aplinkos - nenorite būti liūdna draugų, pažįstamų, vaikų aplinkoje. Bet po velnių, kokią didesnę prabangą sau galite leisti, negu jaustis taip, kaip norite jaustis. Yra tokia Madonos daina su žodžiais "and I know I can feel bad, then I get in a bad mood". (ir aš žinau, kad galiu jaustis blogai, kai esu blogos nuotaikos). Jeigu Jums blogai, turite kažką keisti, ne apgaudinėti save, kad viskas gerai. Nejau norėtumėte, kad Jūsų vaikai, kai juos kas nors kamuos, vaikščiotų išsišiepę ar prisigėrę vaistų ir vaidintu, kad jiems gera? O gal norėtumėte, kad jie sugebėtų tą situaciją išspręsti POZITYVIAI ir tuo būti galingi.
Iš praktikos žinau, kad skyrybų atveju kyla daug ambicijų vienas kito atžvilgiu. Blogiausiu atveju akceptuokite, kad gal Jūsų santuoka tieisog yra mozaika iš nesusiklijuojančių gabaliukų ir neverta per prievartą jų brukti į kombinaciją, ar aiškintis kuris gabaliukas yra "blogas",...

matas (Svečias) [2011-01-25 23:49]

Miela,

Sveiki.
Aš Jūsų nepažįstu, tačiau irgi sergu įvairiomis depresijos formomis. Tiesa, prie jų taip įpratau, kad gyvenimas net ir su jomis atrodo netgi savotiškai... mielas.
Perskaičiau Jūsų komentarą.
Esate nuostabus pavyzdys, kodėl niekada nežadu kreiptis į psichologus - išrašom tau vaistukų ir eik pro duris. Depresiją sukelia mūsų smegenyse esantys cheminiai junginiai arba "gerųjų" cheminių junginių nebuvimas. Tačiau depresija gydoma atstatant klaidingą mąstymą, kuris jūsų smegenis verčia gaminti tai, ko nereikia, ir gaminti tą ką reikia. Nesu supergenijus, tiesiog šia tema skaičiau straipsnį užsienio kalba. Gydymas vyksta dviem būdais: pirmuoju stengiamasi atsikratyti mąstymo formų, iššaukiančių depresiją, antruoju - socialinių visuomeninių rėmų ir įsitikinimų, sukeliančių depresiją.
Jūs susiduriate su baisiu nerimu. Vienas psichologas pataria įsijausti į situaciją, kas blogiausio gali nutikti. Žmogaus išgyvenimo instinktas toks stiprus, kad pakliuvęs į blogiausią situaciją realiai, jis tuoj pat pradės galvoti, kaip išsikapstyti, nes suveikia adrenalinas: tuo metu žmogus nemąsto kokia yra bloga situacija, kaip būtų gerai, jei viskas būtų pasisukę kitaip ir panašiai ir t.t. Juokingiausia, kad tokią negatyvią situaciją mes linkę gromuliuoti kasdien ir užuot patyrę stresą vienąkart patiriame jį kasdien, kas mus išsekina iki apatijos. Tikriausiai jaučiamės silpni ir nepasitikime savo išlikimo instinktu, todėl mūsų smegenys nuolat signalizuoja ir kelia baimes, kad mes tokią situaciją spręsim neteisingai arba nepajėgsime savo jėgomis pasiekti rezultato, ir reikalauja, kad surastume tinkamą POZITYVŲ situacijos sprendimą. Jūs bijote ne savo vyro "sukimo į kairę". Jūs bijote savo reakcijos į tai. Keiskite ją.
Aš bandau Jus paguosti, todėl nesupykite, bet pamąstykite apie blogiausią Jūsų nupasakotą variantą. Jūsų vyras "suka...

Miela (Svečias) [2010-10-24 08:45]

Sveiki,
as irgi sergu depresija... Nezinau kaip is sios duobes islipti... Tiesiog manau, kad pati be niekieno pagalbos jau nebegaliu...Viskas prasidejo nuo to, kad buvau ilga laika namie ir auginau pametinukus vaikus, o vyras istisai dirbo ir taip bedirbdamas "prisidirbo" su sekretore.... Nuo tada, kai suzinojau, praejo beveik metai, nebuvo dienos, kad neverkciau.... O dabar tas maratonas, taip isisuko, kad nebegaliu is jo iseit... Tiesiog jauciu baime del ateities, kad vel kazkada tai pasikartos, jauciu didziuli nesaugumo jausma, kalte pries nuostabius du vaikus, kuriems 5m. ir 4m. ir kurie mato, kad mamai kazkas ne taip... Geda pries draugus ir zmones, nenoriu, kad jie mane pastoviai matytu tokia prislegta ir liudna.. Lankiausi pas psichiatra, nenoriu gerti tu vaistu, kuriu gerimas uztrunka beveik puse metu ir po to jautiesi kaip "morka", be to dirbu analitini darba ir pastoviai turiu buti sviesios galvos...
Paskaiciau, cia apie tai, kaip padeti serganciam zmogui.... Mano vyras, kai as pradedu verkti, is manes tyciojasi ir dar pakursto, kokia as matai demesio reikalaujanti, kaip mazas vaikas, o as dar pakurstyta pajuntu dideli abejinguma,ir tokia beprasmybe gyventi, man taip skauda ir as tiesiog noriu pasitraukti, anksciau save saugojau del vaiku, o dabar manau, kad jiems nereikalinga tokia mama, pastoviai nelaiminga ir raudanti...
Vis kartoju, kad ir as noreciau placiai sypsotis ir juoktis... Buti linksma ir laiminga, o dabar tiesiog vengiu ir slepiu save nuo tokiu zmoniu, nes bijau save parodyti... Kokia esu niekam tikusi...ir silpna... O vyras manes tiesiog vengia, randa uzsiemimu kitur su draugais.... Teisingai, kam aukotis del kazkokios menkystos...

silva (Svečias) [2010-10-07 13:54]

sveiki,noriu paklausti,gal kam taip yra buve?man israse antidepresantus ir juos geriau 6 menesius,bet pries baigiant gerti,pradejo vel svaigti galva,daresi silpna kaip ir anksciau,ar cia salutinis poveikis nutraukus gerti vaistus,ar vel viskas prasideda is pradziu?

kristina (Svečias) [2010-10-06 13:42]

prasau padekit kas galit?negaliu sulaukt iki penktadienio kol pas ta daktare...nebenoriu gywenti, nebeturiu mylimo zmogaus..pridariau klaidu, bandziau dabar jas istaisyti,pasikeisti..bet jis pats to neleido..wiska sustabde..atsirado kita...nebezinau ka daryti..suprantu su laiku wiskas issispres..bet dabar taip sunku ;(

JULE (Svečias) [2010-10-04 16:26]

Aš susirgau depresija prieš 4 metus.Mano vyras pradėjo mane išdavinėti su mūsų labai artima kaimyne.Prigėriau vaistų, gulėjau reanimacijoje....
Gydytoja prirašė vaistus, gėriau, mažai padėjo... Pakeičiau gyvenimą, išsiskyriau su vyru, pasveikau..Reikia žiūrėti nuo ko mes susargame ir keisti gyvenimą iš pagrindų, nors tai padaryti yra ir labai sunku.Sėkmės Jums visiems, sergantiems šia sunkia liga.

julija (Svečias) [2010-09-14 01:18]

Reikia labai labai noreti,ir stengtis del saves,nes mielieji jai ne mes patis savimis pasirupinsime ,niekas uzmus to nepadaris, ira depresija ir ja galma nugaleti...

kotryna (Svečias) [2010-08-31 16:56]

Aš irgi sergu depresija. Prašiau Kristaus, kad išmokčiau priimti ligą, tačiau aš ne tik išmokau priiimti ligą, bet ir beveik pasveikau.

as (Svečias) [2010-06-23 21:10]

taip pat manau sergu depresija...siaubingas jausmas yra kiekviena ryta pramerkti akis,atrodo lyg kunas butu suparlyziuotas,judeti yra labai sunku,svaigsta pastoviai galva,kartais net skauda,be vaistu neisiverciu...
o vis del to einu i darba ir niekur nesikreipiu..,bet ziuriu kuo toliau man tuo yra blogiau,nezinau ar ilgai tempsiu...,nebenoriu su niekuo bendrauti,darausi vis uzdaresne,o nuotaika tai supuvusi yra visai..,svarbiausia,kad liudesio neina nuslepti,vaikscioju lyg zeme pardavusi...,nezinau ka daryt,o darbo tai nenoriu prarasti,bijau kreiptis pagalbos...,dauguma poziuris i tokius kaip as pasibaisetinas yra...

Darius (Svečias) [2010-06-11 11:45]

Aš ilgai sirgau depresija, kol pagaliau išmokau pamiltį Kristų. O kai pamilau Jį - gavau gyvenimo džiaugsmo apsčiai :)

artikax (Svečias) [2010-06-05 23:47]

AS irgi sergu ta prakeikta depresija plius nerimas,tris kartus atkritau visa laika geriu tuos vaistus,nezinau kaip isvalyt tuos smegenis nuo to sudo uzkniso viskas.Ziauriausia kai matai kaip kiti sau gyvena,dziaugiasi sveiki,o as blyn jaunas normaliai manau atrodantis ne merginos nieko net nesinori,jokiu svajoniu,noriu tik pasveikt .Man jau 27 o protas manau kaip 17,nuo tos paauglystes manau jau sergu,kaip uzsidariau savam pasauli,ziauru nezinau dabar kaip ir gyvent su vaikais lakstyt ar kaip:)

julija (Svečias) [2010-06-04 13:31]

Sveikuciai,as visalaika nuojauta turejau,kad mano depresija kaskaip susija su hormonais,ir pasikliovusi savo nuojauta,nuejau ir nusipirkau,paprastu vitaminu,kurie normalizuoja hormonu balansa,(pms) jaucuosi tikrai geriau ,ir linksmesne,ir laimingesne,ir visas organizmas jauciasi geriau.siuliciau nueiti i vaistine pasikonsultuoti,su vaistininku gal kam pades.sekmes :)

svajunas (Svečias) [2010-05-30 19:43]

sergu depresija jau ilgai,tik vis saukiau darosi su tuo kovot.

osty (Svečias) [2010-04-26 19:10]

sveiki, sergu depresija,kurios pozymiai atitinka manuosius simptomus. tas baurus jausmas trunka jau 3 metus. Jos negydau,gyvenu ir tiek,bet dabar jau nebegaliu tvert,tas nerimas mane varo is proto,vos laikau asaras pries sesijas ir kitus darbus,ju bijau kazkodel daryt,teikia nemalonius jausmus,atrodo is to streso ir nerimo tuoj skrandis sporgs..
Kaip mane pradetu gydyt jai padaryciau pertauka ir nueiciau pas daktarus? reiktu gultis i kokia ligonine? nes man stogas jau vaziuoja,ryte isvis vos atsikeliu is tos baimes,nebegaliu dirbt, mokytis,atidelioju,nebespeju..nebezinau kaip elgtis

latte (Svečias) [2010-04-26 15:43]

sveiki,esu 18kmete.kuri laika kankina blogos mintys,nerimas,baime,taciau nemanau kad tai depresija,noreciau paklausti ar teko sirgti sia paaugliska "depresija"?Artimieji sako,kad tai isaugama.

erika (Svečias) [2010-04-21 22:36]

sergu depresija ja ir nustate kas galit padekit!

julija (Svečias) [2010-04-04 19:22]

Sveiki,pries metus,supratau kad,raikia kreiptis pas gydytoja...buvo nustatita depresija,gidimo normaliai neuzbaigiau,nes givenu kitoja salija,bet antidepresantus geriau,apie 6 menesius ir vis mazinau doze,viskas buvo taip gerai as patirau givenimo dzauksma,kokio ilgai neturejau,ir depresija dingo.Bet neilgam,sikarta jaucuosi keistai,viskas gerai kupina jegu laiminga,ir tik bam!!! Uzvaldo toks jausmas sunku apibudinti,nesaugumo,silpnumo,norisi verkti,isivinioti i gumuleli,ir tupeti kokiam kampe,isizuri i viena taska ir lauki kol pasijusi gerai. Nezinau ka dariti,ar depresija grizo ar cia saip kaskoks psihinis sutrikimas.

Ella (Svečias) [2010-03-20 18:28]

Visi taip lengvai pasakot: manau, sergu depresija. Wtf? Man gydytojai sako, kad aš sergu, o aš tuo netikiu! Žinoma, neigimas būdingas depresikams, bet... Pas mane situacija kitokia. Prieš beveik 2 metus mane partrenkė automobilis. Niekas nelūžo, buvo lengvas smegenų sutrenkimas ( sunkus būna - kai skyla kaukolė). Jau po daugiau nei savaitės ligoninėj aš stojau ant kojų ir lėkiau į vakarėlį! Tačiau paskui man pablogėjo. Ėmė kone kasdien skaudėti galvą, pykino. Miegojau po 12-16 val per parą, buvau pavargusi, viskuo nepatenkinta. Tačiau ne dėl to, kad man depresija. Dėl to - kad man nuolat skauda, spaudžia, duria galvą! Kaip gali vaikščiot išsišiepęs, džiaugtis gyvenimu ir produktyviai mokytis, kai šitaip jautiesi? Kompiuterinis tomografas, magnetinis rezonansas rodo, kad aš sveika. Visi tyrimai geri. Kraujas, skydliaukė, hormonai - normalu. Teoriškai esu sveika, bet praktiškai? Sveika tikrai nesijaučiau, bet netikėjau ir negalvojau, kad man gali būti kažkas rimto. Taip slinko tie metai, ir galiausiai kai skausmas tapo nepakeliamas, kai ėmiau leistis stiprius vaistus, raminausi Relaniumu... Atsidūriau ligoninėj. Visi kaip susitarę man kartojo: vaikeli, tau depresija. Lankiausi ir tebesilankau pas psichologą. Bandžiau gydytis antidepresantais. Sąžiningai juos gėriau apie 4 mėn., bet man nepagerėjo. Nė kiek. Taigi, esu nežinioj. Jei kas tikrai sergat ta nelemta depresija, o ne tik manot, jog tai depresija, padėkit man išsklaidyt abejones bent jau sau pačiai. Man ne viskas atitinka, jog tai depesija. Muzika, knygos, mokslai man teikia džiaugsmą ir malonumą, o verkiu tik iš skausmo...

mecislovas (Svečias) [2010-03-13 16:29]

daugiamatė medicina-metodas moka diagnostuoti ligų priežastis,moka jas ir pašalinti.Metodika dirba tik su ligos priežastimis,atlaisvina organizmo valdymo ir savireguliacijos sistemas įjungdamas organizmo natūralų atsistatymo ir susireguliavimo sistemas be jokių vaistų ,net infekcijų atvejais.
Depresijų būseną sukelia herpes ir kitų tipų virusai nerviniame audinyje imuniteto deficito fone,saulės šviesos trūkumas(melonino ir vit D gamybai sutrikus)atsiradus subtiliuose organizmo sluoksniuose deformacijoms ir savireguliacijoje energoinformacinėms struktūroms-programoms,klišė,ir pan. norite daugiau ,rašykite mecislovas77@gmail.com

stase (Svečias) [2010-01-23 10:11]

perkaiciau straipsneli ir pasijutau tarsi as pati cia buciau viska parasius Gydausi senai pastoviai geriu cipraleksa bet dirbu ir bet kokia veikla uzsiimu priverstinai nes zinau kad jau kitaip nebebus nes mano abu teveliai sirgo depresija O man jau 60 metuku

audra (Svečias) [2010-01-20 01:12]

Mielieji, aš irgi turiu artimą žmogų, akivaizdžiai sergantį depresiją. Tik perskaičius pokalbius supratau, kad tai labai rimta. Tačiau prisimindama pažinotus žmones galiu patarti gydytis tikėjimu.Viena draugė metų metais vartojusi antidepresantus, pagaliau išėjo iš to košmaro pradėjusi aktyviai praktikuoti tikėjimą, t.y.nuo švento rašto.Taip pat atsisukite į pačius nelaimingiausius, luošus, invalidus.Mokykitės iš jų stiprybės.Paklauskit savęs, kodėl jie nesižudo, o neretai save vadina laimingais žmonėmis.Atsiminkit kad gyvenimas trunka akimirksnį, o po velėna galėsite būti visą amžinybę. Taigi geriau šiapus žolės

Jelenai (Svečias) [2010-01-08 16:04]

Jelena, jūsų istorija sukrečianti, esate stiprus žmogus, jei gavote tokį sudėtingą gyvenimą. Nežinau, ar esate tikinti, turbūt ne, nes ieškojote pagalbos pas būrėjas ir kaltinote vyrą dėl dukrelės ligos. Bet vistiek norėčiau patarti - jums reikia dvasinio pokalbio su geru, t.y. neatsainiu dvasininku. Gal jis padėtų pažvelgti į tokią skaudžią situaciją kitu rakursu. Sunkiai renku žodžius, bijau jus įskaudinti. Labai linkiu jums Tikėjimo, Vilties ir Meilės.

jakas (Narys) [2009-12-19 22:54]

JELENA,sunku ką nors jums patarti .Gal padės tai ,kad tūkstančiai šeimų pasišventė savo vaikams.Pabandykite susitaikyti su tuo ,kas neišvengiama.Bandykite integruoti vaiką į aplinką.Patikėkite,bet koks vaikas yra jūsų meilė ir paguoda.Gyventi privalote ne tik dėl savęs,bet ir dėl vaiko.Medicina nestovi vietoje,gal ....

Lady (Svečias) [2009-12-17 04:12]

Heyy. Na noriu pasitikslinti kas man buvo .Kiekvieną dieną vergdavau be priežasties. Naktį neužmigdavau,o kai užmigt pavygdavo,atsikeldavau apie 3-ią,4-ą ryto ir pradėdavau verkt,pagalvojus apie liūdnus dalykus. Nes apie kažką džiaugsmingo galvot nepavygdavo. Pjaustydavaus rankas,ne kartą ateidavo mintis,,O kam kentėt,jai mirtis -vienintelė išeitis?' Tačiau pagalvodavau,kad nusižudžius nusinečiau daug skausmo.. Taigi susilaikydavau.Klausydavaus muzikos tik apie skausmą,nelaimingą meilę..Savižudybes ir t.t. Na kad ir paėmus,, Hamelion-paskutinis laiškas' Ar ,,Shatas-gyvenu skausmu' Ir t.t Niekas į mane dėmesio nekreipdavo..Na nežinau ,gal čia tik toks paaugliškas laikotarpis buvo? buvo?

Neringa (Svečias) [2009-11-26 20:59]

sveiki,noreciau paparsyti jusu patarimo sergu 4 metus depresija jauciausi labai blogai 5 kartus gulejau ligoninese geriu vaistus stengiuosi ir bendrauju lankau paskaitas bet nieks neteikia dziaugsmo ar bent mekiausio malonumo,be to dar lankau psichoterapija bet ir ji nepadede...

sipsenelei (Svečias) [2009-11-22 21:32]

Dziugu, kad niekad nesi sirgusi(-es) depresija. O sis zodis tapo labai madingu. Nemazai mano draugu "skundziasi" depresija, bloga nuotaika, kuria sukelia koks nors vienas greit issprendziama problema ir tuo paciu linksminasi klubuose, uzsiima malonia veikla ir siaip yra energijos kone perteke, o kai ji isgaruoja, ir bloga nuotaika dingsta savaime. Neabejoju, kad ir tarp tavo pazystamu yra aktyviai demonstruojanciu "depresija", nuolat asarojanciu. Siaip sergant depresijauzsiimti, bet kokia aktyvia veikla, kai tave tiesiog suparalyzuoja ir nepajegi nieko tik kelias valandas ziureti i viena taska - tiesiog neimanoma. Asaros paprasciausiai isdziuva. O be medikamentu kartais buna tiesiog neimanoma issiversti.

A (Svečias) [2009-07-21 19:46]

Neesu daktarė,todėl nežinau-depresija man ar ne.Galbūt greičiau pervargimas.Viskas prasidėjo pavasarį,kada nusižudyt bandė tėtis.Išgelbėjau.Tapau gelbėtoja,nuo kurios viskas priklauso,todėl apie jokias atostogas negali būti nė kalbos.Neišsimiegu,bet persimiegu.Nuolatos graudinuosi,nenoriu bendraut,kažkur eit.Jaučiu neapsakomą baimę,stresą ir įtampą.Jaučiuosi blogai.Ką tai reiškia?

Laura (Svečias) [2009-07-14 17:05]

parsau pagalbos!mano vyras sunkiai serga depresija ir nenori kreiptis i gydytoja!prasau man patarti (parasyti e-mail) ka man daryti?!gal kas turit labai gera psichologa?prasua man padeti,nes jau nebezinau ka daryti!lbai bijau prarasti vyra!aciu jums labai uz supratinguma ir pagalba!

sipsenele (Svečias) [2009-06-25 00:09]

as manau kad dar vienas is svarbiausiu budu kaip iveikti depresija yra nuolatinis uzimtumas ir fizinis darbas fizinis aktivumas gerina savijauta o uzimtumas neleidzia daug galvoti apie blogus dalykus. aisku svarbu ir iskilusiu problemu sprendimas, bet jis neturi uzsitesti ligi nezinomybes visaduos turi zinoti ka darai ir ko nori ir negalima daug svarstyti turi buti greiti ir konkretus sprendimai. visi tie galvojimai nieko nedarimas kaip tik sedejimas ir galvojimas apie problemas ir dar kazka ten yra tiesiog zudantis dalykas turi kazkaip pabegti nuo to dar kaip kazkas rase padeda bendravimas is tiesu jei geras pasnekovas jis visaduos tave nutrauks ir neleis pasinerti i apmastymus. Nezinau ka cia ir bepridurti, bet mano manimu dedant daug pastangu galima susitvarkyti ir be tableciu rijimo saujomis. Reikia tik paciam ideti pastangu jei nesiimsite kazko imtis veikti pradeti kazka daryti sunku ir rijant tabletemis saujomis bus issikapanoti. Nezinau ar viska suprasite ka parasiau bet manau gal pades. TAip kad sekmes ir nenukabinkit noses viskas imanoma:)

vaida (Svečias) [2009-06-18 19:15]

Diana, gal galite ivardinti tuos vaistus ?
aciu.

diana (Svečias) [2009-06-10 20:39]

sveiki mielieji.As taip pat sirgau depresija net nenoriu prisiminti savo busenos.Man padejo vaistai as juos geriau 7 menesius.Juos israse psichologas ir man padejo.Dabar as pamirsau ka reiskia sirgti depresija.Jos yra ivairiu formu ir negydant vaistais ji progresuoja ir darosi dar blogiau.Todel brangieji nelaikit ir kreipkites pas psichologa.Joks sportas,sokoladas nepades tik vaistai.Smegenys nustoja gaminti kazkoki fermenta ir kad viskas atsistatytu reikia vaistu.O grynas oras pasivaiksciojimai tai priedas prie gydymo ir aisku uzimtumas. Suraskit po saule sau vieta ir aukstai galva iskele eikit./Negalima pasiduoti ir verkslenti .Pirmiausdia tu turi padeti sau pats.Tikrai nuo depresijos pasveikstama.Linkiu visiems sekmes.

vaida (Svečias) [2009-06-06 15:52]

Sveiki.As taip pat sergu ir jau nebezinau kaip gyventi toliau. Gyvenimas bega ...o as jame vos gyva, vos judu, nes be galo sunku, tiek rytais, tiek vakarais nerandu vietos.Energija lygi 0. gal zinote kas , kur geriau butu galima kreiptis Siauliu mieste. Kas galetu palengvinti visa tai.
aciu.

ernesta (Svečias) [2009-05-29 03:35]

Sveiki.Siuo metu sergu depresija,viskas prasidejo nuo anoreksijos. tapau uzdara,vengiu draugu,nors anksciau nepakesdavau vienatves,budavau aktyvi,megau naujoves ir apskritai buvau patenkinta gyvenimu,daug dalyku teikdavo dziaugsma.Buwo taip gera GYVENTI! Dabar gydausi anoreksija,bet atrodo ir sitos igos man nepakako dar turiu ir gilia depresija :( verkiu visur ,siandien ir vakar apsiverkiau viesajame transporte nei is sio ,nei is to... vakare visad pasileidziu daina ,kurioje dainuojama apie anoreksija ir verkiu... iki mikciojimu,sunku net kvepuoti :( kankina nemiga,ryte sunku prisiversti kazka veikti ar isvis keltis is lovos... draugams i sms neatsakau,nekeliu rageio.bunu viena diena is dienos... kaip as nekenciu saves,nekenciu savo minciu ,nebenoriu gyventi. per daug sunku... skaitau cia jusu komentarus ir visus jus suprantu.
prasau,pakalbekime kaip visa tai iveikti,nes jau nebegaliu visko laikyti savyje,o jus zinau ,kad ir mane suprasit,o as jus... BENDRAUKIME !:(

Gabija (Svečias) [2009-05-27 07:51]

Turiu artimą žmogų, sergantį depresija. Puikiai žinau šią problemą ir suprantu kaip jaučiasi žmogus, susirgęs depresija. Labai prašau, visi, kurie galvoja, kad savižudybė išeitis, kuo toliau vykit šią mintį. Aš nekalbu apie skausmą, kuriam jūs pasmerksit savo artimuosius gal būt visam gyvenimui. Aš kalbu apie jus pačius. Jūs nežinot, ar iš tikrųjų išėjimas atneš jums palengvėjimą. Kabaloje rašoma, kad nusižudęs žmogus atgims ir gyvens panašioje situacijoje tiek kartų, kol ištvers ir mirs natūralia mirtimi. O jei tai tiesa, ir jei žengus tą negrąžinamą žingsnį, jūs suprasit kokia tai klaida? O kelio atgal jau nebus. Didesnio siaubo aš neįsivaizduoju. Būkit geri, pagalvokit apie tai.

Semas (Narys) [2009-05-15 14:46]

Turiu pastebėti, kad straipsnyje nepaminėta jog net jeigu jūsų simptomai atitinka 6 iš 8, tačiau neatitinka nei vieno iš pirmų dviejų duotų, jūs nesergate šia klasikine depresija ir greičiausiai galite susitvarkyti patys, be daktarų pagalbos. Galiu tik spėlioti, kad depresija susirgau po tėvų skyrybų. Nors nebuvo skausmingų išgyvenimų dėl tėvo netekties, tačiau dėka mamos ašarų mane lydėjo nuolatinis stresas. Manau baisiausias šios ligos simptomas yra didelis mieguistumas. Dėka jo gyvenimas tampa kančia, kuomet kiekvieną dieną jautiesi pavargęs, kad ir kiek valandų bemiegotum, nieko nebesinori, nesugebi blaiviai mąstyti o svarbiausia nebegali nieko tinkamai išmokti/įsiminti o tai ypač baisu kai esi netoli 11 kl. baigimo ir tiesiog nežinai ko siekti, kur stosi, galų gale, kaip 12 kl. egzaminus išlaikyti kai į galvą niekas nelenda. Skaudžiausia prarasti susidomėjimą anksčiau patikusia veikla, kas tolygu prarasti gyvenimo siekius. Kuo toliau, tuo vis sunkiau suvokiu save ir savo egzistavimo šioje žemėje prasmę. Su lyg kiekviena diena darosi vis sunkiau bendrauti su žmonėmis, pilna jų aplinka dažnai sukelia labai nemalonią savijautą todėl mėgstu vienatvę ir dienų dienas sėdžiu užsidaręs namuose. Nejaučiau neapykantos kietiems žmonėms bet labai nekenčiu savęs. Savaime aišku lenda mintys ir apie savižudybę tačiau tenka gyventi dėl sau artimų žmonių. Juokinga, tačiau apie savo ligą sužinojau tik vakar ir visa laimė, kad ji pagydoma. Tikiuosi pasveikti, linkiu to paties ir jums.

Jelena (Svečias) [2009-05-10 11:42]

Perskaičiau straipsnį ir visus komentarus. Taip pat sergu depresija. Nebežinau, kaip toliau gyvent. Bet mano depresijos priežastis labai rimta ir, deja, be sprendimo. Prieš 10 metų ištekėjau už nemylimo žmogaus, nes pastojau. Tai buvo pirmas nėštumas, todėl apie abortą net nemąsčiau. Vyras išgeriantis. Nesutarėm. Buvome daug sylkiu prie skyrybų ribos. Dukrą labai myli. Kadangi esu jau nebe jaunutė, pasvajodavau apie antrą vaikelį. Užsiauginčiau viena. Pastojau, tačiau nėštumas buvo nesivystantis. Priežastys neaiškios. Gal stresai namuose. Po gero mėnesio dukrelei diagnozavo raumenų distrofiją. Viską perskaičiau apie šią ligą. Gyvenimas sugriuvo. Suvokiu, kad privalau būti stipri dėl savo mergaitės, bet negaliu matyti, kaip ji silpsta. Gyventi laukiant, kol tavo sveikas vaikas palaisniui taps invalidas su visiška negale - per daug sunku motinai. Kaltinu vyrą ir visą jo alkoholikų giminę, nes tikiu, kad genas mutavo būtent dėl to. Psichologai tik dar labiau mane gniuždo, nes niekuo negali padėti. Jie tik išklauso, konstatuoja nepavydėtiną padėtį, viena siūlė tikėt kad pagaliau išras vaistus, kurie dar tik žiurkių lygmenyje, primti visų pagalbą, kurios niekas nesiūlo, nes kuo gi čia padėsi. Mano tėvai mirę, vyro mamai ir sveika nebuvo reikalinga, o dabar nesiteikia net paskambinti. Mano artimieji sako gerk vaistus. Geriu. Bet jau nepadeda. Einu pas burėjas ieškodama vilties. Daktarai mano vaiką nurašė, nes gydymo nėra. mergaitė labai graži, protinga, viską supranta. Tik dar nežino, kokia ateitis jos laukia. Maža daug sirgo, niekas be vyro nepadėdavo. Išvargom. Gabi, šokėja. Dabar jau su kojų paraparezėm ir kotraktūrom. Visi įmanomi gydytojai apeiti. Vienas atsakymas - gydymo nėra. Kaip jaustis motinai? Gyvent dėl to, kad stebėtum, kaip silpsta vaikas? Kartais naktimis, kurios dar košmariškesnės už dienas, pagaunu save kraupiai bemąstant, kad mirtis būtų geriausia...

saulyte (Svečias) [2009-04-22 10:15]

Sveiki, esu jaunute. Prasidejo viskas nesenai... atsibudus ryte uzpludo kazkokios mintys atrodo nera ka veikti. Atsikeliu ryte ir galvoju ka nuveikti. Isvaziuoju i miesta studijoms noriu kuo greiciau namo, bet nezinau gryzus ka veikti. Buvo taip, kad buvo dinge visi simtonai jauciausi puikiai... Bet prasidejus menstruaciniam laikotarpiui vel viskas prasidejo... na, istikruju, mane linksmina kompanija... draugu ratas... kas svarbiausia nepadidejas mano jautrumas... nezinau ar verta kreiptis i gydytojus. tevai sako, kad man tik nuovargio nuo mokslu kaita... Gal ka patartumet... noreciau isijungti i jusu rata. isikalbeti labai gera! Noro pasitraukti is gyvenimo-visikai nera.

Lina (Svečias) [2009-04-17 16:11]

Sveiki, susirgus depresija svarbiausia kreiptis pas profesionalu psichiatra. Mano artimi keli zmones sirgo sia liga. Isbande kruvas vaistu, nuo kuriu buvo visokiu nemaloniu isoriniu pozymiu ir nuo kuriu atrode vistiek vos gyvi. Padejo tik vienintelis vaistas Zyprexa. Nuo jo tapo normalus, darbingi, linksmi zmones. Bet.... yra vienas labai svarbus momentas: jokiu budu negalima vaistu nutraukt jei gydytojas to neleido. Nes kilus pagerejimui apima pagunda nutraukt vaistus, o po to -
buna dar sunkesnes bukles. Maciau tai savo akimis. Geriau pagert vaistus kad ir metus ir po to su gydytojo pagalba labai is leto atsisakyt (jei jis tai pataria), nes atkritus gali tekti vaistus vartot visa gyvenima.Pradejus vartot - reikia 2-3 savaiciu kad pasijustu poveikis. Tad - kantrybes:)

goda (Svečias) [2009-04-09 21:40]

depresija sergu jau daug metų. Po kiekvieno epizodo seka remisija trunkanti metus. Mano gydytoja guodžia mane, jog tai ne pats blogiausias variantas. As vis viliuosi, o gal šis kartas paskutinis... dėja dabar ir vėl jau 2mėn. kančios, kiek dar truks nežinia. Labai visus suprantu ir užjaučiu. Žinau ka reiškia mėnesį neiti iš namų, lieti ašaras nuo įkirios minties, jog niekada nepasveiksi. o gyvenimas bėga pro šalį.Labiausiai gniuždo, kad negaliu dirbti. tai smarkiai kerta per savigarbą. Skaudu žiurėtį į savo artimuosius, kaip jie išgyvena. Visokiausių turėjau svajoniu; pabėgti, kad nereiktų pasitikti rytdienos. Bandžiau įsivaizduoti, kad jiems be manęs bus geriau. Deja, tai žiūrėjimas pro rožinius akinius. Kad ir kokių rūpesčių keltų jusų depresija artimiesiems, jie visada sakys,kad verčiau kentėti įtampą ir stresą nei jūsų netektį. Nes nusižudžius vaikui, tėvai niekada neatsigauna po patirto šoko, nesvarbu kokio amžiaus buvo vaikas. Sielvartas yra neapsakomas ir niekada neaprimsta. Depresija yra laikina [nors rodos trunka visa amžinybę], deja mirtis amžina, to kas padaryta nebepataisysi. Todėl kenčiu, meldžiuosi ir laukiu savojo pavasario. ANDRELI, kreiptis pagalbos visai ne sarmata. Milijonai žmonių serga, nepriklausomai kokiam socialiniam sluokniui priklauso. Įsivaizduok. jei sirgtum plaučiu uždegimu, juk nedelstum. Aš pradžioje kreipiausi pas šeimos gydytoja , o ji nukreipė pas psichoterapeutę. Yra daug privačių kabinetų. Svarbu nedelsti, gal po vieno gydymo kurso pasveiksi ir daugiau nesusirgsi. SĖKMĖS!

andrelis (Svečias) [2009-04-08 16:15]

labadiena,perskaiciau virsui esancius simtomus,ir visi jie atitinka.kenciu jau kokius tris metus,bet nezinau pas ka kreiptis,pas koky gydytoja,ir kazkaip sarmatinuos kreiptis pas gydytoja,gal patartumet nuo ko pradeti,ir pas koky gydytoja kreiptis?

Renatyyte (Svečias) [2009-04-02 19:42]

jakai, bet kartais problemos atrodo neįveikiamos..Ir tada norisi tik vieno ramybės..kurios beprotiškai noriu.Ta įtampa kiekvieną dieną, nerimas kurį juntu , priverčia galvoti apie pasitraukimą..Greičiausiai kai viskas praeis ir gyvenimas pradės šypsotis man , tos problemos - kurios dabar mano gyvenime-bus praeitis, ir atrodys menkos..Tačiau, nežinia kiek laiko turės praeiti, kol viskas susitvarkys...Nuoširdžiai dėkoju už patarimus.:> Ir noriu tikėt, kad ateis diena kai džiaugsiuosi, kad gyvenu.

jakas (Narys) [2009-03-29 14:28]

Renatyyte, patikėk, ne tu vienintelė skaudinanti savo tėvus, savo elgesiu. Ši problema sena ,kaip pasaulis. Tačiau,jei nenori visiškai pribaigti savo artimųjų - mesk iš galvos kvailas mintis apie pasitraukimą. Problemos - kokios jos didelės bebūtų- anksčiau ar vėliau išsisprendžia ir galiausiai pasirodo menkos. Rask kokį nors, kad ir menką tikslą, pasistenk jį pasiekti, kad ir kaip to nesinorėtų. Gal tai padės tau pamiršti kvailas mintis. Bendrauk, keisk aplinką, ieškok teigiamų dalykų.

Renatyyte (Svečias) [2009-03-28 17:03]

jakai, nemanau, kad mano kapo lankymas būtų geriausia pramoga- mano artimiesiems ..Bet aš juos žudau, savo elgiasiu,žodžiais,požiūriu į gyvenimą..Būtent todėl, kartais norėčiau tiesiog išnykt..Ir galbūt ten , toli toli nežinioj ,aš rasiu vidine ramybę.. Nenoriu, kad kiti kentėtų dėl manęs.Jie to nenusipelnė,o ypatingai tėvai...
Manęs niekas nedžiugina,niekas jau nerupi taip kaip anksčiau,viskam esu abejinga...
Taip lankausi pas psichologus..Galbūt jie padės man pamatyti gyvenimą šviesesnėm spalvom...Ir viskas bus kaip ankščiau...Gal...

jakas (Narys) [2009-03-28 13:16]

Renatyyte,pagalvok,ar tavo kapo lankymas -geriausia pramoga tavo artimiesiems ir draugams.Kvaila,ar ne?Jei nerandi pagalbos kitur,pabandyk čia pasipasakoti savo problemas,gal rasi pagalbą.Ar bandei bent rasti būdų,kaip nugalėti sunkumus?

Renatyyte (Svečias) [2009-03-28 10:31]

Šiandien vėl akys pilnos ašarų...Man yra beprotiškai sunku gyventi.Kiekviena diena-skausmas,bemiegės naktys, nerimas, mintys varančios mane iš proto..
Kartai noriu tik vieno-MIRTI...tik kai nebebus manęs čia, nebeskaudinsiu artimų žmonių, visi mane pamirš...
Dažnai klausiu savęs ir Dievo, už ką esu tokia nelaiminga?Kodėl negaliu džiaugtis gyvenimu?Kodėl?Kodėl Dievas neišgirsta mano maldų ir troškimų?....Ar sulauksiu atsakymų,parodys tik laikas,bet atvirai sakau, jog gali būt,kad pati sustabdysiu savo gyvenimą, sustabdysiu širdies dūžius ir viskas pasibaigs amžiams...

jakas (Narys) [2009-03-23 23:46]

Kaip viskas pasirodo paprasta ! Nusipirkai knygą,gavai autoriaus autografą ir jokių gydytojų ir psichologų nereikia.O jūs čia visi kankinatės.

isgijes (Svečias) [2009-03-20 23:03]

Visi, kurie sirgo ta tikraja (as ja vadinu klinikine) depresija zino , kad virsuje surasyti isgyjimo budai yra neveiksmingi. Dalis tiesos ten aishku yra, bet esminiu nera. Visi tie budai yra isbandyti mano paties patirtimi- nei vienas nepadejo. As jau negeriu vaistu, uzmiegu gerai, dirbu auksto lygio darba ir dziaugiuosi , kad visa tai radau. Daug perejau ligoniniu, kliniku, psichologu, jogu, galiu vardinti iki begalybes, bet atsakyma ir tikraja priezasti radau tik vienoje knygoje. Susiraskit ja "žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir būdai jų išvengti". Susitikit su autorium. Isgysit. Sekmes visiems.

jakas (Narys) [2009-03-15 21:55]

okis. Ar kada nors bandei pagalvoti,kam žmogus egzistuoja šiame pasaulyje? Patikėk, greičiausiai ne tam,kad tuščiai iš jo pasitrauktų,pridaręs skausmo artimiems žmonėms.Jei jau pats nerandi dėl ko gyventi-GYVENK KITIEMS! Savo vaikams,šeimai,tėvams.Grąžink jiems skolą,kad tave augino.Kovok dėl savęs ,dėl jų. Žmonės su daug didesnėmis problemomis, neįgalūs ir t.t. randa jėgų ir patiria gyvenimo džiaugsmą.

jakas (Narys) [2009-03-15 21:42]

Linai. Atsakymas labai paprastas-jei grįžus į Lietuvą savijauta pagerėja,reiškia tai susiję su gyvenimu svetur.Tada, jei neturite galimybės spjauti į viską ir keisti gyvenimą, reikia sau įsikalti į galvą, kad aukojatės dėl mokslo. Kad visa tai tik laikina ir neišvengiama.Atsikratykite nepilnavertiškumo jausmo ir pamėginkite būti tokia, kokia patiktumėte sau ,o ne aplinkiniams. Kai pasijusite geriau, dings visos problemos.

ISA (Svečias) [2009-03-15 11:03]

....bet svarbiausia kad skaudinu aplinkinius zmones.... Galvoju tik apie pacius blogiausius dalykus, niekuom nepasitikiu, atrodo jog visi man meluoja.....
Niekas manes nesupranta, kai labaiusiai reikia paaiskinimu, niekas man nieko neaiskina.... Labiau visi stumia mane i tolyn... Jau per daug sau rupesciu del to prisidariau, tegalvoju kaip kazkur pabegciau ir gyvenimas butu geras.....taciau taip tik bandau uzgozti savo liga, tai buna tik labai trumpam laikui....
Siuo metu nezinau net ka daryti, kaip viska pakeisti.....kartais galvoju gal kaltas zmogus, kury myliu labiausiai, ir kuris ne nesistengia suprast manes kai man to labiausiai reikia. Bet kita vertus....del jos klaidu as kaltinu save.

ISA (Svečias) [2009-03-14 23:36]

Mane uzpuole depresija senai, as jau ta pripazinau... vos tai pajutau kai pradejau bijoti buti uzsidares namuose, nes tuo metu tik leisdavau garsiai muzika ir atsigules galvodavau apie blogiausius dalykus,o mano muzika tik apie skausma... stengdavausi begti kazkur toli toli, bandziau pagalbos remtis i draugus, deje jiems buvo sunku mane isklausyti, nes savo depresija tik gadindavau visiems nuotaika...S Viso to ka mylejau, kuo dziaugiausi pradejau nekesti, viskas atrode taip blogai, kentejau viduje taip, kad net fiziskas skausmas neatrode toks skausmingas.... Deje praejo keli metai, taciau vel jauciuosi prislegtas, atrodo, jo neturiu del ko gyventi, neturiu jegu del kazko kovoti, viduje viskas dega, atrodo skausmas ryja isvidaus toks nezmogiskas, kad noriu tiesiog pranygti.. Siuo metu jau net nebenoriu niekur eiti. Negaliu ramiai uzmigti, mane valdo nesveikos mintys, galvoju apie tai kaip noriu dingti kazkur toli nuo visko, net nuo saves.. Naktimis sapnuoju kosmarus, siuo metu net nebeskiriu savo kosmaru nuo realaus gyvenimo, ryte atsikeles tampu savo kosmaru ir realaus gyvenimo tarpininkas, tik dabar jau nebegaliu ju atskirti, ir atrodo jog viskas tesiasi toliau...
Mano mintys.....kaltinu save del visko, nekenciu to ka galeciau megti, nekenciu, kad isvis galiu mastyti... Jauciu kaip savo mintimis po truputy zudau save... Kadaise buvau nepyktybiskas zmogus, dabar isgeres tampu monstru. Seniau man alkoholis budavo linksmybiu forma, siuo metu tai tik dar daugiau slegiantis nuodas. As atsijungiu ir tampu kazkuo kituom, tai nebunu as, visa ta depresija mane pasiema, ir ji valdo mane, ji kazka daro su manimi o as nematau, tuo metu as bunu mires... O ryte atsikeles nieko nebeatsimenu.....
Esu liudnas, per daug liudnas, turiu mergina, taciau mano liga viska griauna... Buvo metas ji mano depresija paslepe, buvau optimistas toks, kad net negalejau patiketi..dziaugiausi viskuom, taciau mano mintys vel gryzo....jos mane kankina labiau uz viska, bet svarbiausia...

okis (Svečias) [2009-03-09 12:40]

Atsakymas jakui: Na manau besizudantis nieko nenori nubausti, o tiesiog issilaisvinti nuo visko, nes as daznai pagalvoju kad kaip butu gera nugrimzti ir niekad neatsibusti...nieko nejausti nieko nenoreti ir nieko nereiketu...jokio dziaugzmo jokio liudesio jokio skausmo jokio malonumo, tiesiog isnyksti ir isnyksta tavo pasaulis tavo problemos tavo dziaugsmai..tik viena slyksti minti sugrazina i realybe...yra tevai ir draugasi, artimieji, seima...pasidaro ju gaila, nes jie verks ir klausines saves ar net kaltins save: kodel taip padare? tai tada pasijauti kaltu....gaila ju...nors saves dar labiau buna gaila...

maestro (Svečias) [2009-03-01 21:22]

nuo depresijos reikia ne issivaduoti, o nesusirgti ja. jei organizmas gauna pakankamai maisto medziagu bei vitaminu, taip nebuna. siaip organizmo issekimas yra blogas reiskinys ir ne tik depresijos praktikoje, bet apskritai kokybisko gyvenimo plotmeje.
kitas aspektas yra nuolatos patiriamas stresas, kuris ir veda lik depresijos apraisku.
siaip as esu linkes optimaliai isnaudoti ir skatinti ssavo organizmo veikla. o ypac svarbuss faktorius man yra, kad produktas, kuri vartoju butu augalines kilmes. todel nusipirkti tonussan ir paskatino paskutinysis veiksnys. negana to, as islosiau tai, kad mane kankinantis stresas ir nuovargis bei neretai mieguistumas ryte isnyko. taigi uz prieinama kaina as gavau tikrai daug naudos savo organizmui.

Lina (Svečias) [2009-02-25 01:43]

Sveiki. Buvau pas psichoterapeuta ir po dvieju susitikimu jis man pasake, kad man ne depresija, nors as tuo abejoju. Nuo 2007 rugsejo studijuoju Vokietijoje, siuo metu turiu daug sunkumu ir simptomu, panasiu i depresija pvz. miegu labai blogai (ilgai negaliu uzmigti, kartais pabundu naktimis), esu dazniausiai prislegta, liudna, pavargusi, labai sumazejo apetitas, kelnes pradejo smukti, kartais sunku save priversti eiti i parduotuve, i biblioteka ar paruosti sau normalu valgi (t.y. ne sumustinius, o ka nors isvirti), sunkiau susikoncentruoti, sunkiau ilgiau islaikyti demesi, daznai pamirstu, kokia siandien diena, pradejau jausti nora gerti (vyno stiklinele i diena). Jeigu man depresija, tai tikriausiai del to, kad as esu uzsienyje. Prasau parasykite, jei depresija atsirado del to, kad esu uzienyje (svetimoje kulturoje ir.t.t.), kuo ji skiriasi nuo iprastines depresijos (t.y. kai bunama namie savo salyje), ar yra kokie nors skiriamieji bruozai bei ka man daryti, kad depresija pasibaigtu? Jauciu ir zinau, kad daugiau nebegaliu suprasti vokieciu, sunku interpretuoti ju zodzius, veiksmus t.y. kai man kas nors ka nors pasako as nezinau, ka jis nori tuo pasakyti, tada pries man atsakant ar pries pasielgiant as labai ilgai svarstau, kodel ji/jis man tai pasake/taip pasielge ir ka ji/jis nori tuo pasakyti. Del siu sunkumu t.y. del negalejimo suprasti vokieciu as daug ko nepasakau ar nepadarau, o paskui veliau suprantu, kad as turejau tai pasakyti/taip pasielgti man labai sunku islaikyti rysius su pazistamais vokieciais, kurie gali laikui prabegus tapti draugais, labai sunku irgi gilinti esamus rysius su vokieciais pazistamais, todel beveik visada frustuoju, o as jauciu, kad man zymiai geriau, kai bunu su kuo nors o ne viena. Is anksto dekoju uz jusu atsakymus bei patarimus.

jakas (Svečias) [2009-02-03 22:09]

Kam bus geriau jei žudysitės? Ką nubausit? Artimiausius savo žmones? Nebūkit egoistai, pagalvokit apie tuos, kurie jus supa. Prisiverskit bendraut, gyvent. Ateis nauja meilė ir šias dienas prisiminsit kaip slogų sapną.

ibiza (Svečias) [2009-02-02 15:46]

paliko artimas zmogus, artimiausias galima sakyt. pasiskaiciusi supratau kad sergu depresija, dabar siek tiek geriau. bet nezinau kaip toliau. bvuvoi minciu zudytis, nebebendrauju, pradejau rukyt. tai gadina gyvenima...

jakas (Narys) [2009-02-01 17:13]

Nuo depresijos kyla įvairios ligos,tačiau jums patarčiau kuo greičiau kreiptis į kardiologą.

Justas (Svečias) [2009-02-01 15:33]

Sveiki, gal kas zinot, ar gali but skausmai sirdies plote, drebulys nuo depresijos, bei dusinimas?

jakas (Narys) [2009-01-29 23:54]

Norint, kad kas nors jus mylėtų, gerbtų, reikia išmokti pačiam save mylėti. Atsisukite veidu į save, skirkite laiko sau, savo grožiui ir poilsiui. Patikėkite, kad tie, kurie nevertina jūsų - neverti dėmesio. Patikėkit atsiras tokių, kurie mylės jus labiau, kokie jūs bebūtumėt.
Marija, antsvoris mažiausia bėda, o vaikučių galima įsivaikinti. Draugas ne vienintelis vyras žemėje ir, kiek suprantu, tikrai ne geriausias. Po sunkaus laikotarpio visada ateina geresnis ir laimingesnis.

Marija (Svečias) [2009-01-27 18:30]

Sveiki,atrodo.as taip pat pataikiau i jusu gretas.Sunki liga pries du metus,turiu antsvoriu,negaliu turet vaikuciu,o ir draugas zada palikti,vis dazniau galvoju kaip cia pasitraukti is to pilko rato??as tik noriu kad mane isklausytu..o taip skaudu ir liudna kai atsuka nugara arba pareiskia"durne".

Iveta (Narys) [2009-01-26 23:04]

O jūs pasistenkite surasti priežasčių tą saulę išvysti. Imkite pavyzdį iš Šarūno:
Sarunas (Svečias) [2009 m. sausio 14 d., 19:54]
Visiska teisybe.Kas parasyta taip ir yra gili depresija,bandysim isgyti :)
Depresija tai liga, kuri, kaip ir dauguma ligų, yra išgydoma. Juk susirgusi gripu gydotės, o ne galvojate apie gyvenimo pabaigą.

Liucija (Svečias) [2009-01-25 18:57]

As jau ta depreija sergu nuo lapkricio, buna aprimsta. anksciau nei uzmigt negaliejau, nei atsikelt. dabar galiu, bet sirdi taip bloga, nenoriu gyventi, man rodos nei pavasario saulei neisvysiu jei taip toliau bus.

Sarunas (Svečias) [2009-01-14 19:54]

Visiska teisybe.Kas parasyta taip ir yra gili depresija,bandysim isgyti :)

Lina (Svečias) [2008-12-28 22:22]

Sveiki,prisidesiu ir as prie jusu.. sirgau ir tebesergu sia "liga".taip ji kazkokia keista magiska nepaaiskinama liga...kai buvau 15 metu pagulde priverstinai prabuvau puse metu..isejau kaip zombis (nuo vaistu).po metu vel pagulde priverstinai.lig siol geriu vaistuus tvardau save. sios ligos yra kelios rusys paprasta depresija sunki,gili ,ir labai sunki..bet noredamas sia liga issigydyti tau prireiks visko..tiek mediku tiek pacio saves.. tu privalai pakeisti savo mastyma tiketi kad geri ta slykscia tablete bet ji tau pades, tiketi kad viskas aplink tave pasikeis bet ne tu pats,tiketi kad tu gali viska...istikruju sunku cia viska aprasyti..man dabar 19 m. bet patirties turiu begale ir vis dar su ta pacia problema...

jakas (Svečias) [2008-12-20 20:37]

WUSZ,pabandyk niekaip nereaguoti į įžeidinėjimus.Kai tie žmonės nematys jokios rekcijos,įžeidinėjimas nusibos.Bandyk susirasti draugų už mokyklos ribų,pagaliau pakeisk mokyklą.Pakalbėk su tėvais ,jie gal ką nors patars.Pagaliau neamžinai gi mokysies toj mokykloj.Bus gyvenime ir kitokių akimirkų.Laikykis.

jakas (Svečias) [2008-12-20 20:28]

Atsipalaiduok,imk daugiau pasitikėti savimi.Pamatysi grįš noras gyventi,džiaugtis.Savimi pasitikintis,bet nepasikėlęs vyras,kaip magnetas traukia moteris.O jei būsi reikalingas kitoms ,labai greitai prireiks ir tai vienintelei.Nepasiduok,būk vyras ne tik pavadinimu ,bet ir veiksmais.

rimas (Svečias) [2008-12-20 10:23]

AS NENORIU NIEKO,MANES KITOS NETRAUKIA!Ir kam as patiksiu as ir taip uzdaras o dabar...

jakas (Svečias) [2008-12-19 22:24]

Rimai,nebūk kvailas.Jei tave paliko moteris,reiškia likimas ruošia vietą kitai.Prie negeriančio vyro jau eilė pradėtų rikiuotis .Tik neužsisklęsk savyje,ieškok,bendrauk,gyvenk.Jei nesiseka gyvai bendraut,ieškok ryšių internetu-kiek daug žmonių taip vienas kitą randa.Depresija praeis-pačiam atrodys kvaila dabartinė būsena.Nauja pažintis greitai išstums skausmą.Nežinau kiek tau metų,bet patikėk-daug vienišų moterų tavęs laukia.

Iveta (Narys) [2008-12-19 19:26]

Aira, Nesuprantu, kodėl jūs taip blogai ir neigiamai apie save galvojate? Galbūt jus supa tokie žmonės, kurie mėgsta kritikuoti, o pagyrimų gaili? Tai, kad nemokate matematikos ne pasaulio pabaiga, juk daugeliui moksleivių nesiseka būtent šis dalykas, tačiau jis yra išmokstamas. Piešti, groti gitara ar užsiimti kitais patinkančiais dalykais nėra laiko švaistymas, todėl gali užsiimti tokiais dalykais ir negalvoti, jog tuščiai leidi laiką. Apie mirtį galvoti tikrai dar ne laikas, tau gyvenimas prieš akis. Gyveni tam, kad mokytumeisi. Tad nebijok klysti ir tikrai visko išmoksi, išauginsi vaikus ir sugebėsi dirbti jei tik to norėsi. Atostogos - tai laikas, kurį gali skirti tik sau. Užsibrėžk tikslą ir siek jo, išmok ką nors naujo per atostogas, pradėk lankyti kokį nors naują dar nebandytą užsiėmimą ir galbūt tau jis puikiai seksis.

aira (Svečias) [2008-12-19 17:23]

O man neatsitiko nieko. Turiu viską, ko galima norėt, gyvenu pritekliui, bet vistiek nebėr dienos, kad neverkčiau dėl to, kokia esu nevykėlė, negraži, nereikalinga, negalinti nieko padaryt tinkamai, negalinti išmokt matematikos. nebegaliu nei piešt, nei grot gitara, nebenoriu, man tai nebeatrodo taisyklingas laiko leidimas. Miegu tai gal ir gerai, bet tik todėl, kad per dieną pervargstu ir daugiau nieko ir nebenoriu, tik miegot, ir nebūt čia. Toks jausmas, kad tikrai, nėr nei ateities man, nei dar ko. negalėčiau nei darbo jokio dirbt, nes nesugebu, nei vaiko užaugint, nes per daug kvaila tam jaučiuos. Tikrai, toks įspūdis, kad numirt tik, numirt numirt numirt, nieko daugiau ir nenoriu. Šiandien man neviltis - prasidėjo atostogos. Turėsiu daug laiko būt viena ir apie viską galvot. nesugebėjau padaryt dovanų draugam, niekas man nepavyksta. Bet nežinau, ar tai depresija. Pasakyčiau mamai, kad taip jaučiuos, tai išvadintų tingine, išvadintų danguole [tokia mano teta, kuri nuolat skundžias viskuo] ir šiaip pasakytų, kad aš kvaila [tą ir pati žinau]. nežinau, kokios pagalbos kur ieškot, net nežinau, ar čia depresija, ar čia bėda tame, kad ir esu tokia buka. Gi nuo bukumo nėr nei vaistų, nei dar ko.

Iveta (Narys) [2008-12-18 16:26]

Jeigu jus paliko mylimoji, tai turėtų kaip tik būti didžiulis postūmis į priekį, kad stengtumėtės taisytis, keisti požiūrį į gyvenimą ir kad parodytumėte jai, jog gali atsistoti vėl ant kojų ir būti puikus vyras. Tai, jog nebegeriate, yra įrodymas, jog esate stiprus žmogus, ir galite susitvarkyti savo gyvenimą. Todėl išeiti "ten" tikrai neverta. Verta gyventi normalų gyvenimą, siekti užsibrėžtų tikslų ir stengtis dėl mylimų žmonių.

rimas (Svečias) [2008-12-17 11:58]

man jau 4 men eina.mylimoji paliko del gerimo.nebegeriu bet depresija...jau bandziau viena karta iseit ten,nepavyko. bet atrodo as kaledu nesulauksiu

Iveta (Narys) [2008-12-11 19:09]

Iš gilios depresijos žmogus vienas retai kada gali išsikapstyti. Reikalinga specialisto pagalba. Nedvejokite ir nesigėdykite - būtinai kreipkitės į specialistą ir jis jums padės vėl susigrąžinti džiaugsmą gyvenimu.

NERINGA (Svečias) [2008-12-11 14:34]

O KA DARYTI,KAI JAU 3 METUS SERGI DEPRESIJA ,VARTOJI VAISTUS O BUKLE VIS TOKIA PATI PRISLEGTA?

renata (Svečias) [2008-12-11 12:52]

renata. susirgau depresija po dideliu nelaimiu per viena menesi palaidojau mama ir seneli jau 2 metai praejo negaliu atsigaut be vaistu neuzmiegu.is lovos prisiverciu islipt tik todel kad turiu du vaikus kuriais turiu pasirupint.tapau liudna pikta uzsidariusi buna dienu kad net kalbet nenoriu.vis galvoju apie mama seneli ilgiuosiu ju kiekviena diena jauciu didziule kalte kad per mazai jais rupinaus. nezinau kaip issikapstyt ir toliau gyvent o man juk dar tik 30metu?

nesvarbu (Svečias) [2008-12-10 10:23]

minde ir bagyra :as ir esu sau pasakes kad niekada nesirgsiu ta liga nors ir esu tokius isgyvenimus patyres t.t bet susirgau nors ir buvau tokia stipruma zmg turejau viska net nebuva tokios mienties kad susirgsiu bet taip atsitika ir manau pats zinau del ko durna ta liga yra sunku biski is jos isbrist bet galima svarbiausia nieka bloga negalvot apie save nes nieka taip blogai jau ir nera is tikro bendraut su zmonem jokiu jokiu jokiu budu alkoholia ir jokiu narkotiku ir jej zinot ar pazistat ta zmogu kuriam tokia liga yra nebukit abejingi nes cia nejuokai nes tas zmogus kai serga tokias nesamones masta kad visiskai silpni zmones gal prieit prie mirties.tai vat issipasakojau gal ir gerai :) o sits straipsnis kur parasyts yra jis 100000000000000000proc viskas tiesa yra nes man tai viskas sutampa

Wusz (Svečias) [2008-12-09 22:07]

Sveiki. Berods pradedu as sirgti sia slykscia liga, ir manau zinau jos priezasti, bei kas mane erzina. Pradedu labai stresuoti vien jau eidamas i mokykla, o ka jau kalbet apie ten esancius zmones. Jie tiesiog manes nemegsta. Anksciau tik noredavau i save atkreipti demesi, kad visi mane pastebetu ir, kad nebuciau pilka pelyte tupinti kazkur kamputyje. Man reikedavo demesio. Bet dabar gaunu labai daug NEIGIAMO demesio is aplinkiniu. Anksciau is manes tyciodavosi tik klasiokai (nuo pirmos klases (ir aisku as to nesiekdavau, kad jie is manes tyciotusi)), bet ismokau su tuo susitaikyti ir tiesiog numodavau ranka, nors negaliu sakyti kad manes jie neizeisdavo. Atejus i 8 klase, klasiokai kaip ir aprimo, bet pradejo tyciotis ir mane visaip pravardziuoti kitu klasiu mokiniai lyg siol (dabar esu 10tokas). Taigi kenciu patycias visus 10metu ir mane jau tai davede iki kritines ribos, kai net negaliu apie mokykla pagalvoti, nemiegu naktimis nes negaliu liautis galvoti apie mokykla ir kas bus rytoj, norisi sedeti savo kambaryje ir nieko neveikti,man amzinai liudna, dingo sypsena is mano veido kas man paprastai nebudinga, nebemoku dziaugtis, viskas atrodo beviltiska ir jog as niekam nebereikalingas. Atrodo visi tik ir siekia mane iskaudinti ar izeisti. Nezinau net kaip gyditis nuo sios ligos.

Iveta (Narys) [2008-11-30 12:44]

asdf - sėdėjimas užsidarius namuose atsiskyrus nuo viso pasaulio nėra geras pasirinkimas, nes tai verčia žmones jaustis vienišais ir nereikalingais. Kaip tik turėtumete būti kuo dažniau tarp žmonių, domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje ir aplink jus, bendrauti su žmonėmis ir užsiimti veikla, teikiančia malonumo ir pasitikėjimo savimi ir savo jėgimis.
Envy - tokiame amžiuje dauguma vaikų, kurie neturi daug ar gerų draugų, neturi to, ką norėtų turėtų, liūdi, verkia ir teigia, jog nenori gyventi ar nemato gyvenimo prasmės, tačiau tai praeina, tereikia gyvenime įžvelgti daugiau gerų dalykų, stengtis užsiimti tuo, kas sekasi, stengtis neatsilikti nuo kitų vaikų, susirasti draugų ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis.

jakas (Svečias) [2008-11-30 12:20]

me3 - Negalvok, kad esi protingiausias, o visi kvaili. Gal ir tai 14 metų mergaitei pasiūlysi vaistus ir psichoterapeutą? Depresija būna įvairaus lygio.
ENVY tereikia gerų draugų, šiek tiek šilumos ir supratimo, kad jai viskas priešaky.
M - atveju, padėtis blogesnė, bet ir ji ne be išeities, tik reikia žinoti priežastis. Jei žmogus praranda pajamas, ar artimus žmones, aišku nepadės šokoladas, ar grynas oras. Kiekvienam turi būti atskiras receptas. Mes gyvenam tokioj šaly, kur depresija užklysta dažniausiai. Bepigu kokiems ispanams, ar italams, kur atsikėlus ryte saulė kviečia džiaugtis gyvenimu. Todėl mums reikia džiaugtis net mažiausiais gyvenimo šviesuliais.

Santiagas (Svečias) [2008-11-28 20:51]

tu saves paklausk, ko cia dabar griauzies kvaily(-e)? zinai jog viskas praeitis ir jos nesugrazinsi, stumk save prielin, verskis per galva tik uzsiimk tai kuo jauti kad tau pades atsitiesti, vingiuoja tas musu gyvenimas kiekvieno is musu ir nieko cia nepakeisi, viena uztat gali - pasipriesinti toms bangoms nera lengva, bet imanoma. Mieli zmones parodykt gyvenimui, kas laiko savo rankose likima! Sekmes biciuliai, nuosirdziausi linkejimai jum, iki.

me3 (Svečias) [2008-11-28 17:26]

Dauguma ish jusu nesuprantat apie ka kalbat. Depresijos neishgydysi gyvenimo budo keitimais ir pnsh.. tai gydoma vaistais ir profesionalo psichoterapiauto pagalba. Kas netikit ir sergat tai patikekit nes kito kelio nera. O kas nesuprantat apie ka kalba eina tai pasiklauskit zhmoniu kurie supranta. Apskritai kokia visuomene ties shituo klausimu kvaila, shokoladu gydo depresija, pff.. susirkit ir pabandykit valgydami shokolada ishgyt.

M (Svečias) [2008-11-28 16:07]

Jau ketvirti metai...Su pablogėjimais ir pagerėjimais. Pavargau be proto...
Nelinkėčiau savo pikčiausiam priešui tokios ligos...

asdf (Svečias) [2008-11-26 14:43]

jau menesis praejo kaip is namu neiseinu...

Zmogus (Svečias) [2008-11-22 18:10]

Siulau pasiziureti i zvaigzdes.
Viena vakara vaziavau automobiliu ir man vel uzejo nenoras gyventi. Sustojau nuosaliame keliuke ir islipes pakeliau uzverktas akis i dangu. Pamaciau gausybe zvaigzdziu, pradejau galvoti apie visata, jos neaprepiama didybe. Mano problemos sumenko.

envy (Svečias) [2008-11-21 19:58]

man dar tik 14 bet sergu depresija....ir man atrodo kad tai gili depresija...kai tik taip buna negaliu sulaikyti asaru, pradedu nekesti saves ir to kaip gyvenu...atrodo kad niekas manes nesupranta ir nenori suprasti...neturiu kam issipasakoti....atrodo kad visi gyvena laimingai tik as esu tokia viena kvaisa kuri sedi prie kapiniu tvoros ir teisia save uz tai kad niekam nepatinka ir yra nereikalinga...nors kartais tai greit praeina, bet taip pat greit ir vel prasideda...atrodo kad gyvenimas nieko vertas....kartais per daug skaudu...

minde (Svečias) [2008-11-20 11:09]

na ka jus galvojate,gyvenau as ramu gyvenima ir jame atsirado moteris kuriai dabar yra pakankamai sunku ir manau kad jei depresija...As bandau ja vis prakalbintkazkaip pagerint jos nuotaika o vis tiek suirzus,pikta nesneka ir visa laika lyg susimascius. Bet kas idomiausia kad mano gyvenime buvo labai daug ir netekciu ir taip visokiu blogu dalyku bet as dar senu seniausiai pasakiau sau PAS MANE TOKIOS LYGOS NEBUS !!!!!

jakas (Svečias) [2008-11-14 10:34]

Turite rasti depresijos priežastį ir pagal tai stengtis iš jos išbristi. Jei priežastis darbe, reikia poilsio. Druskininkai, Birštonas, Šventoji- ramybė, masažai, pasivaikščiojimai. Jei priežastis asmeninis gyvenimas- kuo daugiau bendravimo. Draugai ,naujos pažintys, pokalbiai-netgi internete-padės sumažinti įtampą. Svarbu neužsisklęsti savyje, išsilieti. Pabandykite kažkur pasportuoti, tai sumažins stresą, galbūt atsiras naujų pažinčių. Išbandykite šokius....

Henric (Svečias) [2008-11-13 21:11]

sergu depresija, kai savaite neuzmigau, sunkiai orentavausi aplinkoj, nebesugebejau dirbti darbo...dauguma is simptomu isgyvenu..
geriu vaistus, stengios kapstytis..
bet kartais buna lb sunku..

jakas (Svečias) [2008-11-13 20:14]

Depresiją gydo juodas šokoladas,daug šviesos,geras bendravimas.

Futbolas (Svečias) [2008-11-12 19:46]

Niekas nebijokite sitos diagnozes, visi mes bijome tai, ko nesuprantame. Nuo depresijos pagyjama tik reikia ydeti pastangu nepabijoti nueiti pas psichologa.

Iveta (Narys) [2008-11-11 14:27]

Keiskite savo gyvenimo būdą, savo požiūrį į gyvenimą ir į save patį.

sabaka (Svečias) [2008-11-10 18:12]

Jooo, jau 2 savaites taip iseina, AS SERGU DEPRESIJA. Pas daktarus vaikscioti nemegstu

Iveta (Narys) [2008-11-09 15:06]

Kiekvieną nelaimę ar skaudų išgyvenimą reikia priimti kaip gyvenimo pamoką, kaip patirtį. Reikia džiaugtis smulkmenomis ir kai užplūsta bloga nuotaika užsiimti tuo, kas teikia malonumą ir stengtis užsimiršti bei žiūrėti į priekį.

inta (Svečias) [2008-11-06 19:22]

man irgi tinka,bet kaip reikia i viska nusispjauti o neimti i sirdi?

mJx (Svečias) [2008-11-04 17:16]

geriau to nebuciau skaites., :(

jakas (Svečias) [2008-11-03 19:21]

Žmogau, gyvenimas puikus-neverta taip graužtis

mikato (Svečias) [2008-10-13 14:28]

man visi tinka , siaube...

Iveta (Narys) [2008-10-04 09:17]

Net ir psichologiškai stiprūs žmonės gali palūžti.

bagyra (Narys) [2008-09-25 07:40]

tikra tiesa. įdomu,ar psichiškai stiprūs žmonės gali susirgt depresija?