Kad žmogaus organizmas būtų aprūpintas deguonimi, širdis turi visą laiką varinėti 6 litrus kraujo, tačiau širdies darbui svarbu ne tik kraujo tūris, bet ir slėgis, kuriuo jį reikia stumti pro kraujagysles.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Diastolinis kraujospūdis (liaudyje dažnai vadinamas apatiniu) yra daug mažesis nei sistolinis (viršutinis). Sveiko žmogaus diastolinis kraujospūdis turėtų būti 60 – 80 mm Hg, o sistolinis 110 – 130 mm Hg. Jei kraujospūdį matuosite ne rečiau kaip tris kartus per dvi dienas ir gautų rezultatų vidurkis bus didenis nei 130/80 mm Hg, galima teigti, jog kraujospūdis yra padidėjęs.

Pats kraujospūdis bei sistolinio ir diastolinio kraujospūdžių santykis labai priklauso nuo paciento amžiaus, jo kraujagyslių elastingumo, kraujo tankumo, nuo to, ar matuojant kraujospūdį žmogus sėdi ar guli ir daugybės kitų veiksnių. Normalu, kad senstant kraujospūdis didėja. Organizmas pats didina spaudimą ir taip tarsi kompensuoja mažėjantį kraujagyslių elastingumą.

Padidėjusio kraujospūdžio (hipertenzijos, hipertonijos) požymiai yra: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, išblyškęs arba paraudęs veidas, regos sutrikimai ar ausies ūžesys. Nemalonių pojūčių sukelia ir kraujospūdžio sumažėjimas (hipotenzija, hipotonija): žmogus visą laiką jaučiasi pavargęs, blogėja jo darbingumas. Tačiau čia tik nekalčiausi kraujospūdžio padidėjimo ar sumažėjimo padariniai, požymiai. Pagyvenusius pacientus, kurių kraujospūdis padidėjęs, dažnai ištinka infarktas arba insultas (kraujo išsiliejimas į smegenis). Todėl svarbu įsigyti ir turėti namuose kraujospūdžio matavimo aparatą. Pirkdami paprašykite, kad jums parodytų, kaip juo naudotis ir pamėginkite patys, nes gali būti, kad gauti rezultatai jus tik klaidins.

Į viršųKomentarai:

Prenumeruok ir nepražiopsok sveikatos naujienų!

Jūsų vardas:

Jūsų el. pašto adresas:

Įveskite 3 simbolių saugos kodą:

 

Jūsų komentaras: