Padaryk pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausiusUžkrečiamųjų žarnyno ligų prevencija [0]
Paskelbta: 2011 m. birželio 17 d., 12:09
Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu bakterijų "piktybiškumo" lygio, jų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės ir kt.
Nors žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama maiste esančiomis bakterijomis – salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt.
Vasarą padaugėja ir atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių protrūkių priežastimi būna ant žarijų paruošti kepsniai, namuose, kavinėse bei restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai tvarkomas maistas.
Sveikatos priežiūros specialistai akcentuoja, kad bene pagrindinė žarnyno infekcijų profilaktika yra rankų higiena, tačiau nereikia pamiršti, jog ir švariomis rankomis paruoštas maistas ne visada yra saugus. Kodėl? Daugelio užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, patogeniškų gyvūnams ir žmonėms (pavyzdžiui, salmonelių, kampilobakterijų, jersinijų, šiga toksiną gaminančių E. coli) pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūnai. Šių bakterijų gali būti ir paukščių, naminių gyvulių žarnyne. Užsikrečiama dažniausiai per nepakankamai gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą – mėsą, paukštieną, kiaušinius, pieną ir jų produktus arba žalias daržoves, užterštas gyvūnų mėšlu.
Kaip patogeniniai mikroorganizmai patenka į maistą?
Gyvename aplinkoje, kur gausu įvairių mikroorganizmų. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir kt.
Daržovės gali būti užterštos, laistant jas vandeniu, užterštu gyvūnų ekskrementais, tręšiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu.
Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių.Virtuvėje maistas gali būti užterštas netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliems ir gataviems produktams doroti.
Vartojimui pagaminti gatavi maisto produktai gali būti užteršti, jei laikomi jie liečiasi su žalia mėsa, ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skystis.
Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai pavieniai mikroorganizmai, esantys maiste, pasidaugina. Esant 20 – 30 laipsnių aplinkos temperatūrai daugelis bakterijų maiste sparčiai dauginasi. Per kelias valandas atsiradęs didelis bakterijų kiekis gali būti ligos priežastimi.
Bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, jei maistas laikomas šaltai. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje "atitirpusios" bakterijos (salmonelės) atgyja ir gali būti ligos priežastimi.
Kaip teisingai tvarkyti maistą?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vidutiniškai kasmet apie 70 proc. asmenų, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis, užsikrečia namų aplinkoje ar namuose paruoštu maistu. Todėl itin svarbu žinoti, kaip teisingai jį tvarkyti.
- Gyvūninės kilmės maistą (mėsą, paukštieną, žuvį, kiaušinius ir jų produktus) būtina gerai išvirti ar iškepti. Yra žinoma, kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia daugiau nei 70 laipsnių, mikroorganizmai žūva. Todėl pravartu matuoti temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo su kiaušiniais viduje. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip apdoroti karščiu.
- Maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Todėl gaminant maistą kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą palietus žalią gyvūninį maistą, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
- Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti, nes buitiniuose šaldytuvuose taip pat teigiama temperatūra.
- Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu. Todėl visada plaukite rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
- Nuolat dezinfekuokite kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
- Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
- Ypatingai kruopščiai reikėtų plautis rankas (geriausiai su antibakteriniu muilu), pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga.
Kada reikalinga medicininė pagalba?
Šalyje registruojamų, kitose Europos šalyse kylančių protrūkių epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad patogeninės bakterijos, kartais sukeliančios net mirtiną pavojų sveikatai, į mūsų skrandį gali patekti kavinėse, restoranuose, kitose maisto tvarkymo įmonėse prekiaujamu maistu. Kad maistas buvo nesaugus, pajuntame tik po kelių dienų. Rimtai sunerimti ir kreiptis gydytojų pagalbos, jeigu yra šie ligos simptomai:
- aukšta kūno temperatūra;
- viduriavimas su krauju;
- dažnas vėmimas;
- dehidracijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas);
- ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.
Parengta pagal: www.moteris.lt
