Spanguolė – tai žiemą vasarą žaliuojantis augalas, paplitęs beveik visame pasaulyje, o ypač Baltarusijoje. Šios uogos ypač gerai malšina troškulį, gerina virškinimą, apetitą, veikia tonizuojamai ir didina darbingumą. Jos tinka avitaminozei (t.y. vitaminų trūkumui) gydyti, inkstų, šlapimo takų ir pūslės profilaktikai. Tačiau jų vertėtų atsisakyti žmonės, sergantys skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

Spanguolės turi labai daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano ir kitų. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau kaip ir kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą bei virškinimą. Spanguolėse yra 89,5 procentai vandens, 0,5 proc. baltymų, 3,5 proc. cukraus, 2 proc. ląstelienos, 0,7 proc. pektino, 2,2 proc. rūgščių, taip pat glikozidų, vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karotino. Šimte gramų spanguolių yra 15 mg vitamino C. Tiek pat jo turi ir ananasai, bruknės bei vyšnios.

Jeigu peršalote, sergate angina ar hipertonija, gerkite šviežių arba džiovintų spanguolių ekstraktą arba jų sultis su medumi ir iškart pajusite pagerėjimą.

Nors spanguolių uogos verčia mus susiraukti jas valgant, tačiau yra labai naudingos mūsų organizmui, ypač žiemą, kai taip trūksta vitaminų.